Kas ką skriaudžia: viešosios poliklinikos – privačias ar atvirkščiai?
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio nuomonę apie sveikatos priežiūros sistemos pertvarką pernelyg formuoja viešųjų įstaigų darbuotojų emocijos? Taip mano privačių poliklinikų vadovai, teigiantys, esą jų pacientai yra skriaudžiami nelygios šių sektorių konkurencinės kovos.
Valstybinės įstaigos išlaiko per daug darbuotojų?
Vienintelės privačios poliklinikos Palangoje vadovė Sondra Kulikauskienė pirmiausia prakalbo apie būtinybę atskirti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą. „Pirminėje sveikatos priežiūroje mes esame lygiai taip pat kontroliuojami, kaip ir viešosios įstaigos, - pabrėžė S. Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojo centro savininkė. – Galbūt tik viešajai įstaigai, norinčiai teikti mokamas paslaugas, reikia pereiti šiek tiek daugiau kelių – suderinti su steigėju, o privačiai pakanka savininko sprendimo“.
Atkreipus gydytojos dėmesį į valstybinių įstaigų vadovų skundus dėl geriausių medikų prisiviliojimo į privačias įstaigas, siūlant jiems gerokai didesnes algas, S. Kulikauskienė nusistebėjo: „Pasižiūrėkite, kokie ten monstrai! Kiek jie turi darbuotojų, kiek jų išlaiko – todėl ir dejuoja! Juk Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos – valstybinės ir užtikrintos. Kiekvienas nori laikyti jas savo rankose. Mes todėl ir galime mokėti didesnius atlyginimus, nes išlaikome mažiau darbuotojų. O kaip privati įstaiga gali geriau gyventi, jei turi pati viską susipirkti? O jiems viską perka savivaldybė. Netgi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos daugiausia buvo paskirstytos viešosioms įstaigoms, vos viena kita privati įstaiga laimėjo projektus. Tad aiškus prioritetas skiriamas viešosioms įstaigoms”.
Pašnekovė kaip pavyzdį pateikė Palangos dviejų poliklinikų darbuotojų ir prisirašiusiųjų gyventojų skaičius. Jos vadovaujamame centre, turinčiame 10 tūkstančių prirašytų pacientų, pasak jos, dirba 25 darbuotojai, Palangos asmens sveikatos priežiūros centre, turinčiame 6 tūkstančius pacientų, – 42 darbuotojai. “Be to, aš sau algą dar ir užsidirbu – esu ir šeimos daktarė, o viešųjų įstaigų vadovus reikia išlaikyti”, - akcentavo S. Kulikauskienė.
“Ne ministro darbas”
Palangiškė negailėjo kritikos naujajam SAM vadovui, pasak jos, darbą pradedančiam nekompetentingai: “V. Andriukaitis vis akcentuoja, kad privatininkai išsiveda sveikus pacientus, bet iš tiesų juk išeina pacientas ligonis, kuriam visų pirma reikalingas šeimos daktaras. Ir mes iš tiesų turime didžiulę koncentraciją ligonių. Savo veiklos pradžioje aš netgi dar buvau visą laiką teritorinių ligonių kasų linksniuojama, kad viršiju kompensuojamiems vaistams skiriamą sumą. O ministras pasiėmęs vieną Alytaus atvejį, kai jam pasiskundė vienas vadovas, kad įsikūrusi privati įstaiga išsivedė 200 pacientų, ir mojuoja. Tai ne ministro darbas. Visų pirma reikia atlikti analizę”.
S. Kulikauskienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ministras savo kalbose nuolat cituoja Konstitucijos straipsnį, kuris skelbia teisę į nemokamą gydymą visose valdiškose įstaigose. “Bet yra ir kitas straipsnis – teisė į konkurenciją”, - pabrėžė gydytoja.
Viešoji įstaiga moka daugiau?
Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Egidijus Rimkus nesutinka su vienintelės kurorte konkurentės teiginiais, esą turįs per daug darbuotojų. Esą administracija yra sumažinta ir įstaiga turi tik pačius būtiniausius – vadovą ir vyriausiąjį finansininką. „Manau, be tokių pareigybių tokia įstaiga negali išsiversti, - sakė pašnekovas. – Ir, mano žiniomis, mūsų darbuotojai gauna netgi didesnius atlyginimus, ir nesutinku, kad jie – prastesni specialistai“. Tiesa, paprašytas atskleisti vidutinį savo vadovaujamos įstaigos darbuotojų atlyginimą, E. Rimkus nurodė šią informaciją esant konfidencialią, nors įstaiga ir yra viešoji. Tačiau patikslino konkurentės pateiktus duomenis: poliklinika turi 38 darbuotojų etatus, prisirašiusiųjų pacientų - 7040.
E. Rimkaus teigimu, dviejų kurorto poliklinikų konkurencija vyksta vieninteliame lygmenyje – paslaugų kokybės. O nuo to, jo pastebėjimu, geriau tik patiems pacientams.
Tačiau PASPC vyriausiasis gydytojas irgi turėjo kuo pasiskųsti - susiaurinta viešųjų įstaigų paslaugų sfera. „Negalime teikti antrinių paslaugų iri, pavyzdžiui, reabilitologo, paslaugų, kas ypač aktualu palangiškiams. Jei norėtume, turėtume iš karto įdarbinti 14 specialistų, o privati įstaiga gali priimti, pavyzdžiui, vieną okulistą. Jei įstatymas mums irgi tai leistų, mes akimirksniu teiktume reikalingas antrines paslaugas, - kalbėjo E. Rimkus. – Tačiau antrinių paslaugų teikimą reglamentuojantis įstatymas neliečia privačių įstaigų“.
Viešosios iš tiesų proteguojamos
Vienintelė iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintų įstaigų vadovė – Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Irena Narmontaitė – nedemonstravo priešiškumo konkurentams. Moteris visų pirma pabrėžė, kad egzistuoja didžiulis skirtumas tarp poliklinikos ir sveikatos priežiūros centro, teikiančio ir antrines paslaugas. Vakar vykusiame ministro susitikime su poliklinikų vadovais irgi buvo išsakyta analogiška mintis. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos, turėjusios būti šeimos gydytojo kabinetais, tampa mažomis poliklinikomis prie vaistinių, - teigė Kauno Kalniečių poliklinikos direktorė Virginija Gailienė, kaip skelbiama SAM svetainėje.
Tačiau I. Narmontaitė, antrindama S. Kulikauskienei, pabrėžė, kad pirminio lygio įstaigos – tiek privačios, tiek viešosios – gauna finansavimą ne už paslaugas, o už prirašytus pacientus. Ar pašnekovė sutinkanti su privačių įstaigų vadovų teiginiais, kad šiuo metu aiškiai yra proteguojamos viešosios įstaigos? „Pritariu. Nežinau, ar tai teisinga, ar ne, bet taip yra, - savo požiūrį dėstė I. Narmontaitė. – Privačios įstaigos turi pačios nuomotis patalpas, o mes jas gauname panaudos sutartimi iš savivaldybės. Tačiau kaip ir privačios, mes turime iš savo lėšų prireikus jas remontuoti“.
Irgi viliotų ir susiviliotų
Kretingos poliklinikos vadovės nė kiek nepiktina ir tas faktas, kad konkurentai privatininkai didesniais atlyginimais nusivilioja geriausius medikus: „Aš irgi mokėčiau daugiau, juk labai noriu gerų darbuotojų. Pavyzdžiui, man irgi reikia jaunų šeimos gydytojų, bet jie prašo didelio atlyginimo. Tačiau mes turime steigėją – savivaldybę, ir negalime viršyti atlyginimams skirtų lėšų, net jei ir įstaiga sutaupo. Šiuo atžvilgiu viešosios įstaigos labai suvaržytos, bet jei ir man kas daugiau mokėtų, aš išeičiau dirbti kitur. Gyvename laisvoje ekonomikoje – yra konkurencija“.
Tačiau, regis, ministras V. Andriukaitis pasiryžęs tą konkurenciją bent jau apmažinti? „Gal jis kalba daugiau apie antrines paslaugas. Pavyzdžiui, privatininkai niekada nedarys daugiau tyrimų, nei jų apmokama pagal sutartį. O viešoji įstaiga kaip ir privalo tyrimų atlikti tiek, koks yra jų poreikis. Tačiau tikrai nebus taip, kad liks vien viešosios įstaigos – tai neįmanoma“, - įsitikinusi pašnekovė.
Kretingos PSPC gydytojams vidutiniškai priskaičiuojama 3 tūkstančiai litų atlyginimo. Poliklinikoje (kartu su Greitosios medicinos pagalbos centru) dirba 134 darbuotojai, joje prisirašiusiųjų – 19 360 pacientų.
Privačių įstaigų pacientai skriaudžiami
„Kalbėdamas apie antrines paslaugas ministras daugeliu atvejų yra teisus, bet pirminiame sveikatos priežiūros lygyje viešosios įstaigos skriaudžia privačias, todėl norėtųsi, kad kalbėdamas jis aiškiai išskirtų, apie ką kalba, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė UAB Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė, vadovaujanti privačiai įstaigai nuo 2000-ųjų. – Pradėjome vieni pirmųjų ir negaliu sutikti, kad turime lengviausius pacientus. Priešingai, pas mums atėjo labai daug sunkių pacientų, kuriems reikėjo pagalbos. Tas, kuris yra sveikas, jam tas pats, kur yra prisirašęs, jis nekeičia daktaro, kitas net ir nežino, kur yra prisirašęs. Mes esame skaičiavę vidutinį prisirašiusių gyventojų skaičių per metus. Kretingoje jų skaičius šiek tiek didesnis privačiose nei viešosiose įstaigose“.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad finansuojama iš ligonių kasų jos vadovaujama įstaiga jokių priemokų neima. „Mūsų pacientai iš dalies skriaudžiami, nes turime patys išlaikyti savo patalpas, patys įsigyti įrangą, savivaldybė mums nieko neduoda. Tuo metu, kai viešosios įstaigos, gaudamos tokį patį finansavimą, iš savivaldybės gauna paramą remontams, jiems skiriama reikalinga aparatūra, transportas“.
Dalį lėšų atiduoda viešosioms įstaigoms
Tad kaip privati įstaiga gali dar ir didesnius atlyginimus darbuotojams skirti? „Nemanau, kad mūsų atlyginimai didesni, neturime papildomų darbuotojų, jokio ūkio personalo. Patys savo lėšomis tvarkomės, nes nėra iš ko steigti daug papildomų darbuotojų, - kalbėjo A. Juknevičienė. - Nors turime pakankamai slaugytojų, nes negalime skriausti pacientų, bet buhalterinio aparato didelio neturime. Mūsų centre dirba 14 darbuotojų, iš jų – 7 slaugytojos, 6 gydytojai, buhalterė, pora valytojų“.
Kretingos medicinos centre yra 5 600 prisirašiusių gyventojų, iš kurių 400 – neapdrausti. „Ir noriu akcentuoti, kad 30 litų metinį kaimo priedą, kurį gauname už gyventoją, gyvenantį kaime, turinčiame viešajai įstaigai priklausantį medicinos punktą, atiduodame. Kurdamiesi prieš trylika metų sudarėme tokią sutartį, tad šį priedą atiduodame Salantų, Kartenos ir Kretingos pirminiams sveikatos priežiūros centrams. Per metus susidaro nemaža suma“. Tačiau kokia konkrečiai, pašnekovė negalėjo nurodyti.
Centro vadovės teigimu, atlikti paskaičiavimai rodo, kad bent jau Kretingos rajone privačios įstaigos net pacientų skaičiumi nenurungia viešųjų. Privačiose klinikose iš 45 tūkstančių rajono gyventojų prisirašiusiųjų yra 17 tūkstančių. „Gal daugelis pamatė, kokia buvo sunki mūsų pradžia, tad ir pabijojo steigtis“, - ironizavo centro vadovė.
Valstybinės poliklinikos pacientų neieško
Nelengvai savo pacientus susirinko ir uostamiesčio UAB "Birutės šeimos praktika". Įstaigos savininkė Birutė Jankuvienė antrindama kolegoms pasakojo, kad jos vadovaujamoje įstaigoje prisirašė tik sergantys pacientai, kuriems buvo reikalinga pagalba. "Slaugytojos dirba su įvairiausiais pacientais, utėlės bėgioja per rankas, bet juk neatstumsime ligonių, - apie privačios įstaigos kasdienybę pasakojo gydytoja. - O viešosioms įstaigoms pacientų rinktis nereikia - jie tiesiog priskiriami pagal teritoriją".
Ne vienas "Vakarų Lietuvos medicinos" mėgintas prašnekinti privačios įstaigos vadovas net neturėjo laiko kalbėtis su žurnaliste - priiminėjo pacientus.
Uždarbio ataskaitos neparodo
Laikinai einanti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo pareigas Sigutė Galdikienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino, kad įstaigų finansinės ataskaitos neparodo, kurių darbuotojai uždirba daugiau. Mat privačios įstaigos ligonių kasoms atsiskaito tik už Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą, o valstybinėms privalu atsiskaityti ir už pajamas, gautas už mokamas paslaugas.
Vis dėlto S. Galdikienė pažadėjo peržiūrėti bent senesnių metų ataskaitas, nes praėjusiųjų – dar nėra.
Žada išklausyti ir privačių įstaigų vadovus
„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, kas turėjo teisę dalyvauti šios savaitės ministro susitikimuose su poliklinikų vadovais, V. Andriukaičio padėjėjas Julius Naščenkovas paaiškino, kad pirmadienį susitikęs su pacientų atstovais, antradienį - su poliklinikų, vakar - su SAM pavaldžių ASPĮ vadovais, šiandien susitinkantis su savivaldybėms pavaldžių ligoninių atstovais, „be abejo“, turėsias susitikimą ir su privačiomis įstaigomis. „Mano žiniomis, ministras atskirai susitiks tiek su mažesniais šeimos gydytojų kabinetais, tiek su didesniųjų įstaigų atstovais,- portalui tvirtino J. Naščenkovas. - Šie susitikimai - bendri, siekiant išgirsti atstovų požiūrį į situaciją, kokias galimybes jie mato, kaip vertina bendradarbiavimą su ministerija. Vėliau susitikimai tęsis, tačiau bus skaidomi į tikslines grupes - jau bus skirti konkretiems klausimams nagrinėti ir spręsti“.
Vakarykščiame V. Andriukaičio susitikime dalyvavo 22 šalies didžiųjų miestų ir rajonų poliklinikų direktoriai, Valstybinės ligonių kasos vadovai.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
