„Gerbiama teisėja, man gėda atsakinėti į tokius klausimus“, - vakar Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga sakė Klaipėdos miesto apylinkės teisėjai Ingridai Krušienei, kai jo adresu klausimai skriejo iš jo pavaldinės juristės Ramintos Petkutės lūpų. Pastaroji yra kaltinama prieš porą metų įstaigai vykdžius tris viešuosius pirkimus protegavusi įmonę „Satrus“, bet moteris teigia vykdžiusi tik vadovo nurodymus.
Dviejų sąmatų nebuvo?
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga, jo pavaduotojas Algirdas Liutkus, buvusi vyriausioji buhalterė Janina Kidikienė bei UAB „Satrus“ buvęs statybos darbų vadovas pakartotinai liudyti buvo iškviesti kaltinamajai R. Petkutei bei jos gynėjui Egidijui Giedraičiui paprašius. Praėjusiame posėdyje R. Petkutė teismui tvirtino, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė turėjusi tradiciją prieš paskelbiant viešąjį konkursą paprašyti darbų sąmatos iš kokios nors atitinkamos įmonės, mat neturėjusi šioms funkcijoms atlikti specialaus darbuotojo. Juristė pasakojo ir apie vieną incidentą tarp J. Sąlygos ir A. Liutkaus, kai šis esą nenorėjęs savo parašu patvirtinti vieno nesąžiningo pirkimo.
Tačiau visus šiuos savo pavaldinės teiginius vakarykštėje apklausoje J. Sąlyga neigė, nors fakto, kad apskritai dar prieš konkursus bendraudavęs su tiekėjais, neneigė. Tačiau kategoriškai tvirtino nematęs jokių dviejų sąmatų, apie kurias ankstesniuose teismo pasėdžiuose pasakojo ir R. Petkutė, ir kita kaltinamoji, buvusi „Satrus“ vadovė Ilona Surgelienė-Klajumė.
Advokatas kelis kartus liudytojo pasiteiravo, ar jis buvo kalbėjęs apie preliminarias darbų sąmatas su UAB „Frezija“ vadovu. „Buvo aiškiai pasakyta: „Dalyvaukite konkurse, jei pateiksite mažiausią kainą, ir laimėsite“, - irgi kelis kartus pakartojo J. Sąlyga.
Kodėl nepasiskundusi?
KJL vadovas tvirtino ir su „Satrus“ statybos darbų vadovu susitikęs gal tik kokį kartą, kai šis klojęs trinkeles. Tačiau pastarasis, vėliau apklausiamas teismo, pasakojo, kaip su J. Sąlyga jo kabinete kalbėjęs apie šviestuvų keitimą, davęs ir katalogą prekėms išsirinkti.
Ligoninės vadovas teigė, kad niekada jokių papildomų užduočių, kurios neįeinančios į pareigybių aprašymą, neskyręs nei R. Petkutei, nei J. Kidikienei, netgi pyktelėjo, kodėl juristė, jei buvusi apkrauta ne savais darbais, nepasiskundusi jam. Tačiau buvusi buhalterė vėliau apklausiama antrino kaltinamajai, kad J. Sąlyga skirdavęs joms įvairių užduočių, susijusių net ir su viešaisiais pirkimais.
Gėda atsakinėti
Pradėtas klausinėti savo pavaldinės R. Petkutės įstaigos vadovas teisėjai pareiškė negalįs net atsakinėti į jos klausimus, ir į klausimus reagavo taip, tartum jie tebūtų skirti ligoninės juristei išsiaiškinti viešųjų pirkimų įstatymų subtilybes. „Jei konkursas vyko apklausos būdu, kaip nustatyta darbų vertė? – klausė juristė. „Pagal viešųjų pirkimų taisykles! Jūs gal įstatymų neskaitėte?!”- piktinosi liudytojas. “Kas yra pagrindinis viešųjų pirkimų organizatorius?” – šyptelėjusi apklausą tęsė R. Petkutė. “Ar ne gėda užduoti tokius klausimus?! – dar labiau stebėjosi jos darbdavys. – Jūs turite žinoti, kad padalinio vadovas, skyrių vedėjai“.
„Ar jūs, vadovas, man, kaip juristei, nurodėte surinkti visus dokumentus, susijusius su trinkelių klojimu?“ – klausinėjo toliau kaltinamoji. „Gerbiama teisėja, man gėda atsakinėti į tokius klausimus, - netekęs kantrybės prasitarė J. Sąlyga, bet gavęs jau ne pirmą apklausos metu paaiškinimą, kad teismui privalo atsakyti į klausimus, pridūrė, - nieko nebuvau įpareigojęs R. Petkutės. Tai buvo nurodyta atlikti Klemensui Baltusiui“.
R. Petkutei pasiteiravus, kodėl pastarasis dėl visko kreipdavęsis į ją, J. Sąlyga pareiškė, kad juristė veikiausiai „apsiėmė atlikti kai kuriuos darbus savavališkai“. „Ar jums tai buvo žinoma?“ – klausimai nesiliovė. „Dar to betrūko!”- pasigirdo emocingas atsakymas.
Pakeitė parodymus
Tiek J. Sąlyga, tiek vėliau apklaustas KJL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas A. Liutkus neigė konflikto atvejį dėl vienos iš viešųjų pirkimų sutarčių. Pastarasis pakeitė ir pirminius savo parodymus, kuriuose buvo teigęs, kad dėl viešųjų pirkimų klausimų visuomet bendravęs su vyriausiuoju gydytoju. „Gal ne taip buvau suprastas, o gal ne taip išsireiškiau“, - vakare teismui kalbėjo pavaduotojas.
Abu liudytojai griežtai neigė, kad su tiekėjais būdavo bendraujama vadovybės pasėdžiuose, aptariant viešųjų pirkimų sąmatas. Tačiau kryžminės apklausos metu atsigręžęs į J. Sąlygą, šalia kurio sėdėjo A. Liutkus, buvęs „Satrus“ statybos darbų vadovas bedė pirštu į pastarąjį ir pasakė: „Ir dar kažkokiame susirinkime buvom, ir tas ponas buvo, ir daugiau žmonių“.
Tačiau papildomų klausimų liudytojui dėl jo paminėto susirinkimo ir „kitų žmonių“ nepateikė nė vienas iš teismo proceso dalyvių.
"Sklandė kalbos"
Paskutinioji liudytoja, buvusi vyriausioji buhalterė, J. Kidikienė teismui dar sykį pakartojo ankstesnius savo parodymus, kad „visada vadovas priimdavo sprendimus. Įstaigoje nė menkiausias dalykas be vadovo žinios nepraeidavo“.
Antrindama R. Petkutei buhalterė irgi paminėjo J. Sąlygos ir A. Liutkaus konfliktą dėl vienos sutarties. Advokatui E. Giedraičiui pasidomėjus, kodėl šis įvykęs, liudytoja atsakė: „Tiksliai įvardinti negaliu. Suprantu, kad įžvelgė kažką negero“. „Gal jums žinoma, kodėl A. Liutkus persigalvojo ir vėliau pasirašė?“ „Mes visus vadovo nurodymus vykdėme. Manau, tai susiję su vadovu. Mes negalėjome nei pasirašyti, nei atsisakyti be vadovo žinios“, - sakė J. Kidikienė.
Prokuroro paklausta apie dvi sąmatas buhalterė pripažino tokio fakto nežinanti, bet girdėjusi sklandant tokias kalbas. Jai pačiai apie tai pasakiusi R. Petkutė.
Baigiamosios šios bylos kalbos numatytos spalio 25 d.