Morka garbinama jau tūkstančius metų. Hipokrato laikais morka buvo laikoma panacėja – vaistu nuo visų ligų. Iš šios daržovės ne tik ruošdavo daugybę patiekalų, bet ir gamindavo įvairius tepalus, antpilus, lašelius ir nuovirus. Tiesa, reikėtų akcentuoti, kad tada buvo naudojama ne pati morka, o jos lapai. Taigi, kam ir kada naudinga morka ir kokia forma ją naudingiausia vartoti?
Kai kurių vitaminų gausumu morkos pranoksta kitas daržoves. Japonų mokslininkai įrodė, kad morkose, svogūnuose, kopūstuose, baklažanuose ir net paprastose varnalėšose yra medžiagų, stabdančių piktybinių navikų susidarymą. Taip pat juose esantys kalis ir magnis yra naudingi širdžiai.
Morkos naudingos žmonėms, daug dirbantiems kompiuteriu. Kai apšvietimas geras, visi žmonės mato daugiau ar mažiau gerai, tačiau morkos nauda labiausiai pastebima žmonių, kurie sunkiai mato prieblandoje.
Taip pat morka aktyvina medžiagų apykaitą ląstelėse, padeda joms atsinaujinti, stabdo senėjimą ir ląstelių nykimo procesus.
Kita naudinga savybė yra ta, kad morka gali laisvinti ir kietinti vidurius. Morkose yra virškinamojo trakto veiklą gerinančios celiuliozės, arba skaidulų. Todėl vaikams, kuriuos dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, ryte ir vakare reikėtų duoti po vieną ar du šaukštelius tarkuotų morkų. O morkų sriuba yra efektyvus viduriavimo stabdymo būdas.
Gydytojas Alvydas Unikauskas akcentuoja, kad organizmui naudingiausia yra šviežia, termiškai neapdorota morka. Norėdami virti morkas, jų nesmulkinkite, pataria gydytojas.
Taip pat yra manoma, kad, pagaminus iš morkų sultis, jų vertė sumažėja 40 proc., nes prarandamos skaidulinės medžiagos ir mikroelementai, esantys šiose daržovėse.