Kas nutiktų, jeigu genetiškai modifikuota lašiša ištrūktų į laisvę?

Genetiškai modifikuoti organizmai – prieštaringa tema. Joje susiduria du kraštutiniai pasaulėžiūros poliai: viename – aklas tikėjimas mokslo pažanga ir technologijomis, kitame – matymas jose vien tik neigiamas pasekmes. Atrodo, Pasaulinės žemės dienos proga Seime surengtos konferencijos „Socialiai atsakingas verslas ir GMO“ rengėjams balanso tarp šių dviejų požiūrių išlaikyti nepavyko: kalbėta tik apie neigiamas GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) pasekmes aplinkai ir žmonių sveikatai. Tačiau su „Vakarų Lietuvos medicina“ bendravę mokslininkai aiškino, kad konferencijos dalyvių pasisakymai apie genetiškai modifikuotų „superpiktžolių“ bei „lašišų  monstrių“ grėsmes, GMO žalą žmonių sveikatai perdėti ir nutolę nuo realybės.

Reklama

Senosios pasaulėžiūros pasekmė?

Lietuvos žaliųjų judėjimo („Friends of Earth Lithuania“) atstovas Egidijus Čibirauskas atkreipė dėmesį  į aktualią žmonijos poveikio gamtai augimo ribų problemą: šiandien mokslui nėra žinoma riba, iki kurios gamta, dramatiškai nepasikeitusi, vis dar sugebėtų išsivalyti, be globalių pasekmių sugerti ir neutralizuoti beatodairiškai augantį antropogeninės veiklos poveikį. E. Čibirauskas pastebėjo, kad nuolatiniu ekonominio augimo skatinimu ir vartojimu susirūpinusi visuomenė šią problemą pamiršta ir jos sprendimui neskiria reikiamų pastangų. „Vis dar tikima neribotomis ekonominio augimo galimybėmis, tas augimas skatinamas visomis įmanomomis priemonėmis. Manoma, kad būtent technologijos išgelbės pasaulį, bet taip nėra. Realybė yra tokia, kad kuo daugiau išsivysčiusi šalis, tuo ji daugiau sunaudoja išteklių, – sakė E. Čibirauskas. – Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas yra tos senosios vartojimu pagrįstos pasaulėžiūros pasekmė, kai manoma, kad galima imti, gaminti ir vartoti be galo ir be krašto“.

Žaliųjų atstovo teigimu, genų inžinerija vilčių nepateisina, ji tik padidina ekologines problemas, o GMO turi neigiamą  poveikį aplinkai. „Šiandien pagrindinė problema yra genetiškai modifikuoti augalai. Jie išplinta natūralioje aplinkoje, gali išplisti kryžmindamiesi su kitais augalais ir tapti piktžolėmis. Atsiranda superpiktžolės ir superkenkėjai. Laukuose, kuriuose auginami GMO, daug daugiau naudojama chemikalų nei tradiciškai ūkininkaujant“, – kalbėjo E. Čibirauskas.

„Tai nauji terminai. Gal ne visi žino, kaip tos piktžolės atsiranda. Paprasčiausiai genetiškai modifikuotas rapsas susikryžmina su giminingu laukiniu augalu, jis perduoda savo atsparumo herbicidui geną ir tuo būdu prieš šią piktžolę nebelieka kovos priemonių“, – įsiterpė iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ koordinatorius Andrejus Gaidamavičius.

Pasak E. Čibirausko, jau šiandien turime problemų ne tik dėl genetiškai modifikuotų augalų, bet ir gyvūnų. „Turime dvi to paties amžiaus lašišas. Genetiškai modifikuota yra dvigubai didesnė, kur kas plėšresnė. Tarp genetiškai modifikuotų lašišų esama kanibalizmo apraiškų“, – kalbėjo E. Čibirauskas.

Kas būtų, jeigu modifikuota lašiša ištrūktų į laisvę?

Daugelyje šalių požiūris į GMO yra itin neigiamas. GM produktai ir pagamintieji iš jų daugeliu atvejų yra laikomi nesaugiais ar net pavojingais. Tačiau egzistuoja mažai mokslinių argumentų, kurie galėtų įrodyti GM produktų daromą žalą.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto biochemijos mokslų daktaro Vykinto Baublio teigimu, „superpiktžolių“ grėsmės yra smarkiai perdėtos. „Tai daugiau teorinė, hipotetinė galimybė, bet ji labai menka, ir praktikoje su šiomis grėsmėmis nesusidurta. Piktžolės atsparesnės chemikalams tampa visai ne dėl GMO, o paprasčiausiu natūralios atrankos būdu. Kad ir ką sakytų GMO priešininkai, cheminių priemonių GMO pasėliuose naudojama mažiau, mat genetiškai modifikuoti augalai patys sugeba apsiginti nuo įvairių kenkėjų ir ligų. Netgi vyksta nuolatinė kova tarp cheminių preparatų gamintojų ir GMO augintojų, nes plintant GMO chemijos pramonė stipriai nukenčia“, – sakė V. Baublys.

Jis sutiko, kad esama genetiškai modifikuotų organizmų neigiamo poveikio aplinkai galimybių, jeigu šie išplistų laukinėje aplinkoje. „Tik tie pavojai visai ne tokie, kaip kai kas įsivaizduoja – „ištrūks kažkoks monstras, ir tada jau – amen“. Kaip filme „Gili žydra jūra“ į laisvę bando ištrūkti žmogaus modifikuoti ir todėl daug stipresni, protingesni rykliai. Tik realybė tokia, kad žmogaus pakeisti, dirbtinai auginami gyvūnai ar augalai kur kas silpnesni už laukinius ir patekę į natūralią aplinką dažniausiai neišgyvena, – kalbėjo V. Baublys. – Taip pat ir genetiškai modifikuota lašiša, nesvarbu, kad didelė, kur kas silpnesnė už savo laukines giminaites ir gamtoje tikriausiai neišgyventų.Visgi, jeigu išgyventų ir susikryžmintų su laukinėmis lašišomis, esama tikimybės, kad ji susilpnintų laukinių lašišų populiacijos genofondą“.

Siūlo atkreipti dėmesį į ekonomines GMO legalizavimo pasekmes

Tiek GMO priešininkams, tiek šalininkams jis siūlo atkreipti dėmesį ne tiek į biologinius, kiek ekonominius šių dirbtinai pakeistų organizmų galimo įteisinimo Europoje trūkumus. „Jeigu ES ūkininkams būtų leista auginti genetiškai modifikuotus organizmus, pagal laisvos prekybos įstatymus Europos rinka, mano manymu, privalėtų atsiverti JAV GMO produkcijai. Kadangi ten ši sritis daug geriau išvystyta, tikėtina, europiečiai vargu ar gebėtų lygiavertiškai konkuruoti su Amerikos GMO augintojais“, – sakė V. Baublys.

Pasak jo, tikėtini ir kiti pokyčiai – didelėms korporacijoms atsirastų galimybė užimti rinkas savo patentuotais produktais. Dėl to nukentėtų smulkių ūkių produkcija.

GMO maiste: tik baimės burbulas?

Nors konferencijoje nemažai kalbėta apie ypač neigiamą genetiškai modifikuotų produktų poveikį žmogaus sveikatai, atrodo, tose kalbose būta daug emocijų, bet mažai įrodymais pagrįsto požiūrio.

Genetiko Vaido Dirsės teigimu, genetiškai modifikuotas maistas tiesiogiai niekaip nekenkia mūsų organizmui, o visuomenė tiesiog painioja sąvokas „genetiškai modifikuotas“ ir „poveikis žmogaus genetikai“. „Aš mėgstu pateikti pomidoro pavyzdį. Suvalgytas pomidoras suvirškinamas. Virškinimo metu suskaldomi jo baltymai, angliavandeniai. Ar genai buvo modifikuoti, ar nemodifikuoti, jų tiesiog nebelieka, visos modifikacijos baigiasi jau skrandyje“, – kalbėjo V. Dirsė.

Pasak pašnekovų, daugybė atliktų mokslinių studijų neparodė jokio GMO poveikio žmonių sveikatai, nors teorinė alerginių reakcijų galimybė lyg ir egzistuotų. „Genetiškai modifikuotuose produktuose teoriškai turėtų egzistuoti kitokių baltymų. Taigi alerginė organizmo reakcija į tuos naujus baltymus irgi teoriškai įmanoma. Bet vėlgi tai tik teorinės galimybės, nepasitvirtinusios praktiniais tyrimais, – nurodė pašnekovas. – Žinoma, egzistuoja tam tikras mokslinių studijų ribotumas. Negalime visuomet numatyti absoliučiai visų pasekmių ilgesniam laikotarpiui. Bet tą patį galime pasakyti ir apie daugelį kitų žmonijos išradimų – pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus. Nežinome, ar ateityje nebus atrasta kokių nors neigiamų pasekmių“, – sakė V. Dirsė.

Mindaugas Savickas