Su problemomis dėl nevaisingumo susiduria kas penkta pora
Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo, todėl kiekvienais metais norima atkreipti dėmesį į šią problemą, skleisti informaciją apie naujausius gydymo būdus, tyrimus ar priemones, suteikiančias vilties susilaukti atžalų.
„Nevaisingumas – lėtinė liga, kuri dažnai tęsiasi kelis ar net keliolika metų, veikdama poros psichiką bei tarpusavio santykius, dėl ko lytiniai santykiai tampa retesni, o patiriamas stresas ir įtampa apsunkina net tas retas galimybes pastoti, – sako gydytojas urologas dr. Vytautas Kamarauskas. – Jei dabartinės tendencijos nesikeis, vyrų nevaisingumas gali tapti vyraujančiu – jau dabar nuo veiksnių, susijusių su partneriu vyru, priklauso beveik 25–30 proc. visų vaisingumo nepakankamumo arba nevaisingumo priežasčių. Nors visuomenėje manoma, kad tai – moters problema, net 40 proc. atvejų „kaltas“ būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai.“
Anot dr. V. Kamarausko, spermos kokybei ir kiekybei įtakos turi ne tik genetika, bet ir netinkama mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, užteršta aplinka (toksinės atliekos, sunkieji metalai, teršalai, kenksmingos medžiagos, kt.), sėslus gyvenimo būdas – net 30–50 proc. vyrų vaisingumą lemia šie veiksniai ar net vaikystėje mūvėtos sauskelnės. Neigiamą įtaką vyrų vaisingumui gali turėti ir persirgtos ligos – kiaulytė, lytiškai plintančios ligos (gonorėja), uždegiminės ligos (sėklidžių, prostatos uždegimai, kt.), išsiplėtusios sėklidžių venos (varikocelė), endokrininės ligos, nepakankamas testosterono kiekis, kt. bei intensyvus ir nuolatinis buvimas saulėje.
Pasak urologo, sėklos gamybos procesas – labai sudėtinga biologinė procedūra, vykstanti 72 dienas, kuriai labai lengva pakenkti ir iš pirmo žvilgsnio nepavojinga veikla – nuolat dirbant sėdimą darbą. Patogiai įsitaisę minkštoje gilioje kėdėje vyrai-vadovai daro „meškos paslaugą“ savo sveikatai, mat, ilgai sėdint, sėklidės užspaudžiamos, blogėja jų kraujotaka, be to, jos šyla – kad sėklidės gerai funkcionuotų, jų temperatūra turi būti 2–4 laipsniais žemesnė nei kūno, t. y. apie 35 laipsnius.
Priešingai nei moterys, kurios gali rinktis įvairią terapiją, vyrų galimybės pagerinti vienintelį pagrindinį veiksnį – spermos kokybę – labai ribotos. Įvairių šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šiuolaikinio vyro spermatozoidų skaičius spermos mililitre per daugiau kaip 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai perpus, rašoma pranešime spaudai.
„Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, yra spermos tyrimas – spermograma, parodanti tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą. Tačiau šis tyrimas ne visada informatyvus, pvz., jis gali rodyti normalius parametrus, tačiau pora vis tiek negali pastoti – tokia situacija pasitaiko net 15 proc. tirtų porų. Tada medikai pasitelkia kitą tyrimą – spermos-hialurono rūgšties surišimo analizę (SHBA), nustatančią DNR vientisumą, mat pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vaidmenį vyrų nevaisingumui. Spermatozoido branduolys – tai informacijos centras, kuriame sutelkta didžioji dalis DNR, turinčios genetinę informaciją, todėl jo pažeidimai turi įtakos embriono kokybei bei lemia blogesnį embriono prisitvirtinimą prie gimdos sienelės. Visa tai be galo svarbu – juk negalinčios pastoti poros nori susilaukti sveikos atžalos“, – sako urologas dr. V. Kamarauskas.
Čekijoje 2010 metais atlikto pasaulinės demografijos tyrimo rezultatai rodo, kad Europoje dėl geros sveikatos priežiūros sistemos iki 2050 metų vyresnių nei 65 metų žmonių nuo 11,2 proc. padaugės iki 35,6 proc., o sparčiausiai auganti amžiaus grupė – 80 metų ir vyresni – patrigubės. Pagal tą pačią statistiką, dėl Europos šalyse mažėjančio natūralaus apvaisinimo, iki 2050 metų dirbtinių apvaisinimų padaugės net 7 proc.
Susiję straipsniai
