Kas rizikuoja patekti į pavasarinės depresijos spąstus

Psichikos sveikatos specialistai pažymi, kad sezoniniai pokyčiai pavasarį ne visiems žmonėms sukelia teigiamų emocijų ar energijos antplūdį. Šiuo metu kai kurie asmenys gali patirti emocinį ir fizinį diskomfortą ar net pavasarinės depresijos, dar vadinamo atvirkštiniu sezoniniu afektiniu sutrikimu, simptomus. Dėl šios priežasties itin svarbu laiku atpažinti nerimą keliančias būsenas, o prireikus pagalbos kreiptis į specialistus. Kasmet kovo 20 d. minint Tarptautinę laimės dieną, siekiama atkreipti dėmesį į emocinės gerovės ir laimės svarbą žmonių asmeniniame ir visuomenės gyvenime.

Reklama

Metų laikai reikšmingai veikia savijautą

Laimės jausmas nėra nuolatinė būsena – ji dažniau išgyvenama tam tikrais momentais, priklausomai nuo įvairių objektyvių gyvenimo aplinkybių bei subjektyvių asmenybės savitumų. 2024 m. Kolumbijos universiteto mokslininko Iano Hohmo bei jo kolegų tyrimas atskleidė, jog sezonų kaita veikia nuotaiką ir daro įtaką emociniams, pažintiniams bei elgesio procesams.

Metais anksčiau (2023 m.) Kembridžo universiteto mokslininkų Davido G. Blanchflowerio bei Alekso Brysono atliktas tyrimas parodė, kad apklaustieji laimingiausi jautėsi liepos mėnesį, o mažiausiai laimingi – sausį. Moterys laimingesnės nei vyrai jautėsi ir kovą, tačiau pastarieji už moteris geriau jautėsi rudens mėnesiais.

Pasak psichologės Rimantės Šilauskienės, pavasarį dienoms ilgėjant mažėja natūralaus hormono melatonino, atsakingo už miegą ir poilsį, lygis, todėl žmonės dažniausiai jaučiasi žvalesni bei energingesni. Tuo pačiu metu padidėja serotonino kiekis, kuris stiprina laimės pojūtį, ir dopamino, susijusio su motyvacija, lygis. Dėl šių pokyčių pavasarį žmonės natūraliai tampa aktyvesni, linkę daugiau bendrauti ir atkakliau siekti savo tikslų.

„Ilgesnės dienos prisideda prie sezoninio afektinio sutrikimo, kurį galima vadinti viena iš depresijos formų, simptomų mažinimo, o saulės šviesa padeda mažinti socialinę izoliaciją, skatindama žmones daugiau bendrauti. Pavasariniai aplinkos pokyčiai psichologiškai sukelia atsinaujinimo, optimizmo bei naujos pradžios jausmą. Tai susiję su mūsų smegenų gebėjimu susieti aplinkos pokyčius su emocine būsena“, – teigia psichologė.

Nuo pavasarinės depresijos dažniau kenčia moterys

R. Šilauskienės teigimu, sezoninis afektinis sutrikimas dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Tai lemia fiziologinių, hormoninių svyravimų bei biologinio jautrumo ir psichologinių veiksnių sąveika, taip pat socialiniai bei emociniai aspektai.

„Dėl serotonino glaudaus ryšio su moterišku hormonu estrogenu staigūs šviesos pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos nuotaikos svyravimams. Melatonino disbalansas pavasarį gali lemti nuovargį, dirglumą ir miego sutrikimus, kurie, savo ruožtu, sukelia emocinį nestabilumą. Moterys intensyviau reaguoja į stresą ir aplinkos pokyčius, dažnai kenčia nuo nemigos, todėl jų nuotaika yra labiau priklausoma nuo sezono kaitos. Kai kurios moterys pavasarį vietoje laukiamo palengvėjimo patiria emocinių resursų išsekimą – šis paradoksalus reiškinys gali sukelti apatiją, dirglumą ar net depresiją, o ne trokštamą energijos antplūdį“, – aiškina psichologė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, jog svarbu mokėti atpažinti sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Visų pirma, tai apatija veikloms, kurios anksčiau kėlė džiaugsmą, tuštumos ir melancholijos jausmas, miego sutrikimai, atsiradę fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai ar raumenų įtampa.

„Pavasarinė depresija nėra tiesiog laikinas liūdesys – tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris veikia emocijas, mąstymą ir fizinę sveikatą, taip pat daro įtaką žmogaus gebėjimui funkcionuoti visuomenėje, palaikyti socialinius santykius bei dalyvauti kasdienėje veikloje. Ankstyvas pagalbos kreipimasis yra itin svarbus, nes depresija retai praeina savaime, o negydoma gali gilėti“, – įspėja specialistė.

Emocinis atsparumas – lavinamas įgūdis

Pasak psichologės, kai kurie žmonės negali patirti laimės būsenos, gyvendami visiško komforto sąlygomis, o kiti, net ir susidūrę su nelaimėmis bei sunkiais išgyvenimais, sugeba rasti džiaugsmo akimirkų. Tai glaudžiai susiję su psichologiniu atsparumu: atsparūs asmenys geba valdyti stresą, įveikti iššūkius ir išlaikyti optimizmą, nesėkmes vertindami kaip galimybes, o gyvenimo smulkmenas – kaip džiaugsmo šaltinius.

„Kryptį ir pilnatvę gyvenimui suteikia aiškiai apibrėžti tikslai – nesvarbu, ar tai būtų profesinė veikla, santykiai ar asmeninis tobulėjimas. Asmenys, kurie jaučia, kad jų veiksmai turi prasmę, dažnai patiria didesnį gyvenimo pasitenkinimą. Norint pasiekti pokyčių gyvenime, pirmiausia būtina peržiūrėti savo mąstymą – atpažinti ir keisti destruktyvius įsitikinimus, neigiamus gyvenimo scenarijus bei ugdyti sąmoningumą“, – pataria R. Šilauskienė.

Rūpestis psichikos sveikata būtinas

Nors dažnai manoma, kad į psichinės sveikatos specialistus verta kreiptis tik tuomet, kai jau išbandyta daugybė būdų savarankiškai sau padėti, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius rekomenduoja nedelsti ir kreiptis pagalbos kuo anksčiau.

„Psichologinių sunkumų patiriantys žmonės neretai delsia, nežino, kaip žengti pirmą žingsnį ieškant pagalbos, juos gali stabdyti ir ilgos eilės pas psichikos sveikatos specialistus savo gydymo įstaigoje. Svarbu priminti, kad pagalbą suteikti bus daug paprasčiau, jei problema nėra įsisenėjusi, tad delsti nereikėtų“, – sako A. Zinevičius.

Emocinė sveikata vis dažniau laikoma tokia pat svarbia kaip ir fizinė, todėl vis daugiau žmonių pradeda skirti dėmesio jos priežiūrai. „Lietuvos draudimo“ ekspertas pastebi, kad tam gali pasitarnauti privataus sveikatos draudimo paslauga, kurią renkasi vis daugiau gyventojų, o nemažai darbdavių sveikatos draudimą suteikia, kaip papildomą naudą savo darbuotojams.

Visgi svarbu nepamiršti, kad mokamos paslaugos kompensuojamos tik tuo atveju, jei psichologas ar psichoterapeutas turi licenciją ir dirba ją turinčioje gydymo įstaigoje.

Patarimai, kaip pasirūpinti savo emocine gerove

- Skirkite laiko prasmingai veiklai: savanorystei, hobiams, karjeros planų įgyvendinimui;

- Išbandykite sąmoningumo praktikas: gilų kvėpavimą, stebėkite savo emocijas, mintis, kūno pojūčius – tai padės išlikti dabarties momente;

- Praktikuokite dėkingumą – taip sutelksite dėmesį į teigiamus išgyvenimus ir nukreipsite mintis nuo stresą keliančių faktorių į asmeninį pasitenkinimą.

- Nustatykite sveikas ribas tarp darbo ir laisvalaikio. Tai padės išvengti emocinio perdegimo ar kognityvinės perkrovos;

- Nepamirškite kūrybinės veiklos (piešimo, muzikavimo, dienoraščio rašymo) – tai išlaisvina emocijas;

- Puoselėkite pasitikėjimu grįstus santykius. Artimųjų, draugų ar palaikymo grupių pagalba didina atsparumą stresui;

- Reguliariai sportuokite – tai gerina nuotaiką, mažina nerimą;

- Rūpinkitės kokybišku miegu, kuris būtinas emocijų reguliavimui – pastovus miego režimas gerina kognityvines ir emocines funkcijas;

- Skirkite dėmesio subalansuotai mitybai ir prisiminkite, kad per didelis kofeino, cukraus ar alkoholio vartojimas gali sukelti nuotaikos svyravimus.