Kas slepiasi už amerikietiškų šypsenų?

Ne kartą teko girdėti grįžusių iš svetur lietuvių pasisakymus: „Kokia mes surūgusi, nesišypsanti tauta. Štai užsienyje žmonės malonūs, šypsosi, ten taip gera. Net nesinori būti toje Lietuvoje“. Na, tik pagūžčiojame pečiais ir toliau sau gyvename toje nykioje Lietuvoje, kur nei šypsenos, nei malonaus veido.

Reklama

Ar išties Lietuvoje taip nyku ir niūru, reiktų aiškintis labai ilgai ir nuobodžiai, tačiau grįžkime prie tų šypsenų ir malonių veidų. Anot paskiausio tyrimo, šypsenos susijusios ne tik su noru pasidalinti gera nuotaika, bet ir su kultūriniais skirtumais skirtingose šalyse.

Moksliniame PNAS leidinyje kalbama, kad tose šalyse, kuriose gyvena daugiau imigrantų, šypsena yra dažnesnis reiškinys dėl vieno labai paprasto dalyko. Dėl to, kad šypsena įveikia socialinius ir netobulos tenykštės kalbos mokėjimo barjerus, padeda užmegzti pažintis ir pritapti naujoje visuomenėje. Trumpai tariant – šypsena tampa tiesiu keliu į socialinius saitus.

Kalba kiekvienoje šalyje skiriasi, tačiau emocija, kad ir kur ji bebūtų, lieka emocija. Reiškiniu, kurį dažniausiai vienodai supranta ir interpretuoja įvairiose skirtingose kultūrose, skirtingose šalyse. Tad šalyse, kuriose tarpsta įvairios kultūros, multikultūrinėse bendruomenėse, šypsena tampa ne tik geras emocijas atskleidžiančiu fenomenu, bet ir kalbos bei skirtingos kultūros barjerus įveikti padedančiu įrankiu.

Tam, kad įvertintų šypsenos universalumą įvairiose šalyse, Viskonsino universiteto (JAV) mokslininkai surengė psichologinį tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 700 žmonių iš 9 šalių, įskaitant JAV, Japoniją, Prancūziją ir kitas. Gautus rezultatus mokslininkai palygino su migracijos statistika tose šalyse.

Dalyviams buvo pateiktos apklausos, kurių metų jie turėjo įvertinti, kodėl žmonės yra linkę, jų nuomone, dažniausiai šypsotis – dėl laimės pojūčio, dėl noro ką nors pasakyti, dėl menkavertiškumo pojūčio prieš kitą ir t.t.

Taigi nustatyta, kad šalyse, kuriose pastaruosius 500 metų aukštesnis migracijos rodiklis, šypsenos laikomos draugiškumo bruožu. Ir priešingai, šalyse, kuriose kitų tautų ir kultūrų gyvena mažiau, šypsena dažniau asocijavosi su veidmainiavimu, apsimetimu, socialine hierarchija.

Taigi, dabar galime nesistebėti, kodėl grįžę iš svetur lietuvaičiai pabrėžia kitose šalyse vyraujančią malonią atmosferą ir šypseną. Dažniausiai tai multikultūrinės šalys, kuriose šypsena atlieka savo ypatingą funkciją. O mes tokia šalis kol kas nesame.

Šaltinis:

Gilboa-Schechtman E, Hess U, Kamble S et al. Heterogeneity of long-history migration explains cultural differences in reports of emotional expressivity and the functions of smiles. PNAS. 2015.

Miyamoto Y and Ryff CD. Cultural differences in the dialectical and non-dialectical emotional class="naujiena_width100" styles and the irimplications for health. Cognition & Emotion. 2011.