Lipčiaus medus išskiria tuo, kad yra bičių gaminamas ne iš nektaro, kaip įprastas medus, o iš augalo sulčių. Šis medus, kaip teigia Vilniaus bitininkų susivienijimo konsultantė Vilma Stonkutė, yra labai praturtintas mineralinių medžiagų.
Į LRT radiją paskambinęs klausytojas susidomėjęs neįprastu – lipčiaus medumi. „Buvo laida apie medų, bet medus yra lipčiaus medus. Ką tai reiškia?“ – prašo paaiškinti vyras.
Vilniaus bitininkų susivienijimo konsultantė V. Stonkutė sako, kad lipčiaus medus atsiranda darbuojantis ne tik bitėms, bet ir mažiems vabzdžiams – amarams.
„Yra tokie gyviai – amarai, kurie pagraužia liepų, kitų augalų lapus arba pumpurėlius. Tada augalas per tas pagraužtas vietas išskiria augalo sultis“, – pasakoja V. Stonkutė.
Tame skystyje, anot jos, yra fruktozė ir gliukozė. „Bitės surenka šį skystį ir parneša į avilį. Tada avilyje yra išgarinamas vanduo“, – teigia bitininkystės žinovė. Jos teigimu, taip pagaminamas lipčiaus medus.
„Tai yra ne nektaras. Tai yra tiesiog augalo sultys, kurios išsiskiria, amarams pažeidus augalo lapus arba pumpurėlius“, – skirtumą nuo įprasto medaus nurodo V. Stonkutė.
Pasak jos, lipčiaus medus yra labai praturtintas mineralinių medžiagų. „Jis nėra niekuo blogesnis ar geresnis, jis tiesiog turi kitokią sudėtį“, – pabrėžia Vilniaus bitininkų susivienijimo konsultantė.
V. Stonkutė pažymi, kad lipčiaus medus dar išsiskiria tuo, jog ilgai išlieka skystos konsistencijos. Jis vėliau kristalizuojasi, bet turi savybę susisluoksniuoti, patikslina specialistė.
„Tai reiškia, kad, jei turime stiklinį indelį, jo apačioje būna granulės, jis būna susikristalizavęs, o viršuje – tarsi sirupas“, – sako V. Stonkutė ir priduria, kad šis medus būna tamsios spalvos.