Kasdien diabetas nužudo 10 lietuvių. Ką daryti? (1)

Kažkada dėl cukrinio diabeto tyrimus darydavo pirmadienį, o atsakymas būdavo žinomas tik penktadienį. Tais laikais daug žmonių, sergančių cukriniu diabetu, neturėdavo galūnių, prarasdavo regėjimą. Tie laikai jau praeityje, tačiau cukrinio diabeto sukeliamų pasekmių pažaboti vis nepavyksta, nes sergančiųjų daugėja. Kas kaltas, kad kasdien diabetas nužudo apie dešimt tautiečių? Ir ar įmanoma šių mirčių išvengti?

Reklama

Ką gali pacientas

82 m. Arturas Flikaitis diabeto diagnozę išgirdo prieš 17 metų. Tuo metu vyras svėrė per 100 kg ir tik susirgęs susirūpino, kad jo antsvoris per didelis.

„Vienu metu šiek tiek sirguliavau – buvo silpna, svaigo galva. Gydytoja iš kraujo tyrimo pastebėjo, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Po papildomo tyrimo man buvo patvirtintas II tipo diabetas. Tuo metu jokių diabetui būdingų simptomų nejaučiau, o ir cukrus dar buvo pakilęs nedaug – iki 6,9 (norma – iki 5,55). Laimė, insulino man dar nereikėjo, užteko tablečių. Jo nevartoju iki šiol“, - pasakojo vyras.

Bene liūdniausia jam buvo, kad dėl ligos teko pakoreguoti mitybą – atsisakyti daugybės produktų, kuriuos valgydavo iki tol. Kadangi buvo didelis smaližius, labiausiai pasigenda saldumynų. Dabar jau nei į kavą, nei į arbatą cukraus nededa, duoną valgo juodą ir visada parduotuvėje ieško iškeptos be cukraus. Mažą gabaliuką torto suvalgo tik per šventes.

„Jei ryte atsikėlęs jaučiuosi nelabai gerai, jau žinau, kad vakarykštė mityba nebuvo gera. Šios ligos kontrolė ypač susijusi su maistu ir valgymo režimu, o aš iki šiol turiu daug užsiėmimų, laisvo laiko bemaž nėra, todėl dažnai valgau tik ryte ir vakare. Štai vakar taip pat maitinausi nesistemingai ir šiandien ryte cukraus kiekis jau padidėjęs. Diabetikams svarbiausia atsisakyti krakmolingų produktų, ypač pagamintų iš baltų miltų, taip pat bulvių, bet aš kartais „sugriešiju“. Nors kartą per mėnesį prašau iškepti bulvinių blynų. Kartais suvalgau ir virtų bulvių, bet jas verdame su lupenomis – tuomet jos mažiausiai kenkia. Tačiau baltos duonos stengiuosi nevalgyti. Rytais įprastas patiekalas – avižų košė. Iš mėsos man vis dėlto labiausiai patinka kiauliena – visiškai jos taip ir neatsisakiau, nors gydytojai ir rekomenduoja jos atsisakyti“, - pasakojo ponas Arturas.

Senjoras prisipažino iš pradžių į ligą rimtai nežiūrėjęs, tačiau matydamas, kad ji progresuoja, stengiasi su savo sveikata nejuokauti. Kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja beveik iki 8, jis rimtai susiima ir stengiasi per savaitę šį rodiklį numušti. Tuomet kas rytą matuoja cukraus kiekį ir labai kontroliuoja maisto kiekybę, kokybę ir valgymo režimą.

„Šios ligos jau niekada neįmanoma pamiršti, nuolat turi galvoti, ką valgai. Tai tapo gyvenimo būdu – jau automatiškai kiekvieną patiekalą vertinu pagal tai, ar galiu jį valgyti. Jei tik iš vakaro blogai pavalgau, visada dar naktį atsibundu su sustirusiu liežuviu, keistu skoniu burnoje ir sudžiūvusiomis lūpomis. Jai cukraus kiekis nukrinta iki dabar man įprasto, nebejaučiu jokių simptomų, organizmas prie jo jau pripratęs. Stengiuosi neperžengti ribos, kad jau reikėtų insulino. Insulino pirmiausiai nesinori todėl, kad jis leidžiamas, o tai nepatogumas. Žinoma, jis labai veiksmingas, nes labai staigiai numuša cukraus kiekį, bet kai pradedi vartoti insuliną, atgal jau negrįši. Mano vaistai staigiai nesuveikia, bet aš kol kas sugebu kontroliuoti cukraus kiekį gyvenimo būdu“, - teigė vyras.

Tai jau pandemija

Medikai sako, jog šiuo metu pasaulis yra susidūręs su cukrinio diabeto pandemija. Tai patvirtina sergančiųjų mastai: prieš 25 metus pasaulyje cukriniu diabetu sirgo apie 30 mln. žmonių, šiuo metu juo jau serga 366 mln.; prognozuojama, kad 2030 metais sergančiųjų diabetu skaičius pasaulyje išaugs iki 552 mln. Daugiau nei 90 proc. naujai diagnozuotų atvejų yra 2 tipo diabetas.

Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu  taip pat nepaliaujamai daugėja: registruotas jų skaičius per pastaruosius 50 metų padidėjo net 25 kartus.

„Šiuo metu diabetu Lietuvoje serga 5 proc. gyventojų, o antra tiek yra nediagnozuota, nes sergantieji antrojo tipo diabetu neturi jokių nusiskundimų. Diagnozė dažnai nustatoma pavėluotai, jau išryškėjus diabetinėms komplikacijoms, kurios dažniausiai ir priverčia pacientą kreiptis į gydytoją. Tai būna praėjus 5-9 metams nuo ligos pradžios. Pastaruoju metu antrojo tipo cukriniu diabetu vis dažniau suserga jaunesnio, darbingo amžiaus žmonės, neretai paaugliai ir vaikai“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Antanas Norkus.

Diabetas pažeidžia vidaus organų smulkiąsias kraujagysles (akių, inkstų), sutrikdo šių organų funkcijas. Ši liga yra pirmaujanti aklumo priežastis tarp 20-74 m. amžiaus žmonių ir dažniausia galutinio inkstų nepakankamumo priežastis.

Liga pažeidžia ir stambiąsias kraujagysles, todėl susergama širdies ir kraujagyslių ligomis: išemine širdies liga, miokardo infarktu, insultu, hipertenzija, kojų arterijų ateroskleroze. Diabetas pažeidžia ir kojų periferinius nervus – ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda trofinės opos, gangrena.

Nuovargis ir troškulys

Lietuvoje sergančiųjų diabetu užregistruota daugiau kaip 115 tūkstančių, vadinasi, ši liga kamuoja kas 20-ą mūsų šalies gyventoją. Nuo diabeto ir jo komplikacijų Lietuvoje kasdien miršta apie 10 žmonių. Tačiau šie skaičiai neatspindi realios situacijos ir grėsmės, nes diabeto pradžia yra nebyli, besimptomė ir negalavimai pasireiškia vėliau, kai ligą gydyti būna sunku ir brangu.

Artimiausiu metu nauja iniciatyva „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ kvies visus vyresnius nei 45 metų amžiaus žmonės pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir įsitikinti, ar neserga diabetu.

Diabetu susergama, kai organizme dėl insulino stokos ar nepakankamo jo veikimo sutrinka medžiagų apykaita, didėja gliukozės kiekis kraujyje.

Diabeto simptomai:

*troškulys;

*dažnas šlapinimasis;

*niežulys (ypač lytinių organų srityje);

*svorio kritimas;

*nuovargis, silpnumas;

*susilpnėjęs regėjimas.

Pagrindiniai diabeto išsivystymo rizikos veiksniai – nutukimas, arterinė hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimai, cukrinis diabetas, nustatytas moteriai nėštumo metu, angliavandenių tolerancijos sutrikimai, šeimoje buvę diabeto atvejai. Šiems žmonės reikėtų periodiškai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, nors į diabetą panašiais simptomais jie gali ir nesiskųsti.

Rytojus be diabeto

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 90 tūkst. diabetu sergančių pacientų, iš jų I tipo diabetu serga vos 9 tūkst. Kasmet diagnozuojama apie 700 naujų II tipo ir apie 150-200 I tipo diabeto atvejų. Situacija yra grėsminga, nes su diabetu susijusios komplikacijos labai blogina žmonių gyvenimo kokybę, reikalauja papildomų išlaidų gydymui, didina mirtingumo statistiką.

Bėda ta, kad II tipo diabeto simptomai gali būti netipiniai arba jų visai nebūti, kadangi liga vystosi palaipsniui. Tiesiog žmogus gali jausti bendrą silpnumą, nuovargį, o tai dažniausiai pateisinama darbo krūviu. Troškulys vasarą pateisinamas karščiais.

„Taip pat problema, kad nėra pakankamos rizikos grupės pacientų išaiškinimo sistemos. Tiksinti diabeto bomba reikalauja griežtos ligos priežiūros, kurią reikia pertvarkyti iš esmės. Tam reikalinga politinė valia ir aktyvus judėjimas, skatinantis visuomenę keisti gyvenimo būdą“, - teigia naujos iniciatyvos „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ sumanytojai. Jie kvies visus tapti šios iniciatyvos dalimi, nes kalbės apie maisto produktų sudėtį ir jų apykaitą organizme, išmokys pasirinkti maisto produktus ir gaminti sveikus patiekalus, pratins reguliariai mankštintis ir valdyti stresą, taip pat ragins pasitikrinti savo sveikatą.

Viskas dėl storumo?

Santariškių klinikų gydytojos endokrinologės Žydrūnės Visockienės manymu, sergamumo diabetu tendencijos atspindi plintančią nutukimo epidemiją – kuo žmogus turi daugiau kūno svorio, tuo labiau rizikuoja susirgti diabetu.

„Kai žmogus pradeda priaugti svorio, riebalai atsideda įvairiai – periferijoje arba pilvo ertmėje. Pastarasis, pilvinis, nutukimas ir yra svarbiausias rizikos veiksnys, kadangi riebalai, atsidėję kūno viduje, ir yra metaboliškai aktyvūs. Jie sukelia organizme daugybę pažeidimų, taip pat ir didina rezistenciją insulinui, tai reiškia, kad insulinas, kurį kasa pagamina, nebesugeba atlikti savo darbo. Jis nepateka į periferines ląsteles, todėl jo reikia vis daugiau ir daugiau. Dėl to susidaro insulino deficitas.

Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje po truputį atsiranda sveikos gyvensenos mada. Svarbu, kad kiekvienas suprastų, kad už savo sveikatą atsakingas jis pats. Gydytojas gali tik patarti ir pakoreguoti, tačiau visa kita turi padaryti žmogus. Aišku, tai turi prasidėti nuo šeimos ir nuo darželio, nuo mokyklos, kur ir turėtų susiformuoti esminiai sveikos mitybos įpročiai. Šiuo atveju yra daug ką veikti tiek Sveikatos apsaugos, tiek Švietimo ir mokslo, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms. Sveikas gyvenimo būdas turi būti remiamas nuo pat mažumės ir nemanau, kad čia reikia kokių ypatingų finansų – tik geros, bendros politikos, kad iš kartos į kartą žmonės suvoktų savo atsakomybę ir sveikos gyvensenos naudą“, – sako endokrinologė.

Individualizuoto gydymo trūkumas

Kaip prieinamas Lietuvoje gydymas, lyginant su kitomis ES šalimis? „Iš esmės gydymo situacija yra tikrai nebloga, kadangi medikamentai kompensuojami šimtu procentų arba priemokos yra nedidelės, savikontrolės juostelių skaičius sergantiesiems diabetu taip pat skiriamas pakankamas. Tačiau bėda ta, kad mes neturime šiuolaikiško individualizuoto gydymo, kuris būtų kompensuojamas. Kitaip tariant, sudarytas toks gydymo algoritmas, kuris yra finansiškai pavežamas mūsų šalies biudžetui, bet jis neatitinka šiuolaikinių medicininių rekomendacijų. Gydytojas tam tikrose situacijose tampa apribotas skirti kompensuojamą gydymą tais vaistais, kurių reikėtų, kad būtų galbūt geresni rezultatai. Individualizuoto gydymo metu kiekvienam pacientui nustatomi individualūs kontrolės tikslai, t. y. kokie turi būti jo organizmo, kraujo parametrai, ir galimybė rinktis tą gydymą, kuris pagal tarptautinius algoritmus gali būti pasirinktas. Tai reiškia, kad pradedame nuo pacientui tinkamiausio vaisto ar vaistų. Šiuo metu mes turime pradėti nuo vieno vaisto, jeigu jo neužtenka, po kurio laiko galime pridėti kitą vaistą, bet tik vienos grupės, jei ir šios kombinacijos neužtenka, galime pridėti trečią vaistą, bet iš esmės vaistų grupės kompensuojamų vaistų sąraše išdėliotos ne visiškai teisingai ir tai smarkiai apriboja gydymą. Pats žmogus jam reikalingų vaistų nusipirkti neišgali“, - atkreipia dėmesį į esamą situaciją gydytoja endokrinologė Ž. Visockienė.

Gydytojos manymu, ir patys pacientai deda per mažai pastangų, kad ligą kontroliuotų su esamomis priemonėmis, nors pripažįsta, kad šiuo metu egzistuojantis pacientų mokymas, kaip tai daryti, yra silpnas.