Kasdien vartoti vitaminą D ir kalcį postmenopauzės metu nebūtina

Nėra tokio vitamino, apie kurio svarbą sveikatai pastaruoju metu būtų diskutuojama tiek daug, kaip ir nėra vitamino, kurio pripažinimas būtų toks stulbinantis, kaip vitaminas D. Jis svarbus onkologinių, psichikos ligų, depresijos, savižudybių, imuninio atsako būklei. O jo įtaka medžiagų apykaitai ir kaulinio audinio struktūrai neabejojama.

Įrodymų, kad reikalingos didelės dozės, mažai

Apibendrinant visų tyrimų rezultatus apsispręsta, kad svarbi vitamino D dozė, vartojimas su kalcio papildais, buvimas saulėje. Vyresnio amžiaus žmonėms šlaunikaulio lūžių rizika sumažėja iki 30 proc., o stuburo lūžių - iki 14 proc. tik vartojant kasdien daugiau nei 800 TV (792 – 2000 TV) vitamino D per dieną, o kalcio papildų - iki 1000 mg per dieną. Tačiau šis efektas nepasitvirtino subgrupių analizėje.

Amerikos nacionalinė prevencinės ir įrodymais pagrįstos medicinos ekspertų grupė (U.S. Preventive Services Task Force – USPSTF)  padarė pareiškimą apie tai, kad yra pernelyg mažai įrodymų apie tai, jog kasdienis kombinuotų vitamino D ir kalcio papildų vartojimas pirminei kaulų lūžių prevencijai moterims ir vyrams premenopauzės metu yra pagrįstas.

Be to, nėra pakankamai įrodymų apie kasdienės didesnės nei 400 TV vitamino D3 ir didesnės nei 1000 mg kalcio pakaitalų dozės poveikį pirminei kaulų lūžių prevencijai moterims, išgyvenančioms postmenopauzę.

Priešingai, WHI (Women`s Health Initiative) klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo 36 282 sveikos postmenopauzę išgyvenančios moterys, parodė didesnę inkstų akmenligės riziką moterims, vartojančioms vitaminą D ir kalcio papildus.

Tol, kol mokslininkai tiksliai neatsakys į klausimus apie maisto papildų ir hormonų reikšmę kaulų mineralizacijai, postmenopauzę išgyvenančioms moterims pirminei kaulų lūžių prevencijai rekomenduojama taikyti vitamino D3 dozes mažesnes nei 400 TV, o kalcio papildų dozes mažesnes nei 1000 mg per parą.

Patariama atsižvelgti į konkrečią situaciją

Dėl padidėjusios inkstų akmenligės rizikos klinicistai sprendimą turi padaryti atsižvelgdami į individualią situaciją, rūpestingai apgalvoti šių papildų naudą ir galimą žalą skiriant juos sveikoms moterims postmenopauzės metu.

„Būtinas individualus požiūris ir nuodugniai surinkta visa informacija apie žmogų, kuriam būtų svarstoma, ar rekomenduoti vartoti didesnį vitamino  D ir kalcio kiekį. Tulžies pūslės akmenligės rizikos grupei priklausytų vyresnio amžiaus asmenys, moteriška lytis, iš anamnezės šeimoje buvę atvejai, nutukimas sergant hemolitinė anemija, kepenų cirozė, Krono liga, cistinė fibrozė, taip pat mitybos veiksniai – kaloringas, daug paprastųjų angliavandenių, mažai skaidulų turintis maistas, nejudrus gyvenimo būdas, per greitas svorio mažinimas“, - naujieną pakomentavo Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

Ar vartoti vitaminą D ir kalcį kaulų lūžių prevencijai? „Vitamino D rezervą organizme galima nustatyti matuojant 25 (OH)D3 kiekį kraujuje. Kraujas imamas iš venos ar iš piršto. Nors tikslių tyrimų mūsų šalies gyventojams dėl 25 (OH)D3 kiekio kraujuje nėra atlikta, tačiau manoma, jog apie 70 proc. Baltijos šalių gyventojų kraujuje būtų jo trūkumas. Tad nustačius vitamino D ir kalcio trūkumą organizme būtų tikslinga vartoti jų turinčius maisto papildus bei valgyti maisto produktus, kuriuose pakankamas vitamino D ir kalcio kiekis“, - pataria dietologė.

Kam dar naudingas vitaminas D ir kalcis

Vitaminas D dažniausiai skiriamas vaikų rachito profilaktikai ir gydymui, tačiau jo svarba nustatyta sergant vėžiu, cukriniu diabetu, išsėtine skleroze, sistemine raudonąja vilklige, bronchų astma, žiemos depresija, lėtinio nuovargio sindromu, esant imunodeficitinėms būklėms, - „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo E. Kliukaitė.

Vitaminas D skatina kalcio jonų įsiurbimą iš plonosios žarnos į kraują, aktyvina savitąjį kalcį, sujungiantį baltymo sintezę, ir tokiu būdu palaiko normalią kalcio koncentraciją kraujuje. Jis gerina magnio įsiurbimą, skatina kalcio jonų ir fosfatų reabsorbciją inkstų kanalėliuose.

„Vitaminas D - riebaluose tirpstantis vitaminas. Jis susiformuoja odoje žmogui būnant saulėje. Randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose. Pagrindiniai vitamino  D šaltiniai: riebalai – žuvų taukai, sviestas, margarinas; mėsa; žuvys – riebi Atlanto silkė, lašiša, ikrai, menkių kepenys, tunas; kiaušinio trynys; pieno produktai“, - pasakojo dietologė.

Jos pateiktais duomenimis, suaugusieji turėtų suvartoti 1000-1200 mg kalcio per dieną. Žmogaus organizmui būtinas kalcis, norint turėti stiprius dantis ir kaulus, jis apsaugo nuo osteoporozės, taip pat padeda reguliuoti nervinio impulso perdavimą, kraujo krešėjimą, raumenų susitraukimus. Pagrindiniai kalcio šaltiniai: pieno produktai, riešutai, sėklos, grūdai, brokoliai, žuvis, jautiena ir kt.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Ann Intern Med. Published online February 25, 2013.