Kasdieniai pusryčiai – retėjantis gyventojų įprotis
Daugelio mūsų gyvenimo tempas spartus, o skubėjimas prasideda nuo pat ryto. Todėl nors gerai žinoma patarlė įspėja, jog pusryčius suvalgytume patys, pietus pasidalytume su draugu, o vakarienę atiduotume priešams, ne visi jos laikomės. Įvairios apklausos ir tyrimai rodo, jog vis didesnė dalis šalies gyventojų pusryčių visai atsisako arba geriausiu atveju paskubomis suvalgo sumuštinį. Apie tai, kokie turėtų būti sveiki ir energijos visai dienai suteikiantys pusryčiai, pokalbis su Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro dietiste Roberta Arnašiūte.
Tradicijas perima iš tėvų
Tamsiais žiemos rytais jaučiamės mieguisti, o kėlimasis į darbą ne vienam mūsų virsta kančia. Nenuostabu, jog daugelis pusryčius aukojame į dar kelias minutes miego. Visuomenės sveikatos biuro dietistė R. Arnašiūtė įspėja, jog taip elgtis neturėtume, nes pusryčiai suteikia fizinių ir dvasinių jėgų visai dienai. „Pusryčių tradiciją vaikai perima iš tėvų, todėl jų vaidmuo formuojant taisyklingus vaikų mitybos įpročius labai svarbus. Jei tėvai nevalgo pusryčių, vargu ar juos valgyti įpras ir vaikai“, – pastebėjo pašnekovė bei pridūrė, jog įvairių tyrimų rezultatai kelia nerimą: pusryčių nevalgo labai daug vaikų. Dietistė ragino tėvus pasirūpinti, jog vaikai į mokyklą neišeitų alkani. „Mokslininkai ištyrė, jog vaikų pusryčiai turi tiesioginės įtakos jų protinei veiklai ir mokymosi kokybei. Pusryčius valgantys vaikai pamokose geriau koncentruoja dėmesį, pasižymi geresne atmintimi, pakilesne nuotaika. Todėl labai svarbu, kad moksleiviai rytais pavalgytų“. Taip pat nustatyta, kad pusryčiaujantys vaikai likusią dienos dalį yra linkę rinktis sveikesnį maistą. Ryte nepavalgę mokiniai per pertraukas alkį malšina šokoladiniais batonėliais, traškučiais ir kitais nesveikais užkandžiais. Šis dėsnis galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Nes pusryčiai ne tik gerina dėmesio koncentraciją, atmintį, nuotaiką, suteikia energijos, bet ir mažina nutukimo atsiradimo riziką. Žmonės, kurie valgo pusryčius, su maistu pasisavina daugiau maistinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Tie, kurie atsisako pusryčių, išalkę yra labiau linkę užkandžiauti didelės energijos, bet mažos maistinės vertės užkandžiais.
Rytais valgyti įprantama
Visuomenės sveikatos biuro dietistė akcentavo, jog įprotis rytais valgyti ar nevalgyti yra įgyjamas. Anot jos, normalu, jog vakare prisivalgius sunkiai virškinamo maisto, ryte pusryčių tikrai nesinorės. Todėl vakare užsinorėjus kažko skanaus, reikėtų tą gardėsį pasilikti pusryčiams. Jie turėtų sudaryti 20–25 proc. dienos kalorijų normos. Tiek pat kalorijų turėtume gauti ir per vakarienę. Tačiau dauguma žmonių įpratę pusryčių nevalgyti, o per vakarienę kalorijų suvartoti gerokai daugiau. „Suaugęs žmogus per parą vidutiniškai turėtų suvartoti apie 2200 kalorijų, vadinasi, pusryčiams turėtų tekti apie 400–450 kalorijų. Tai tikrai nėra mažai, todėl ryte galime sau leisti pavalgyti“, – kalbėjo R. Arnašiūtė. Dažniausiai lietuviai pusryčiams renkasi sumuštinius, blynus, varškę, kiaušinius, košes. Anot pašnekovės, tai nėra prasti pusryčiai, tik reikėtų rinktis kuo natūralesnius produktus, stengtis papildomai nevartoti druskos ar cukraus. „Didžiąją dalį pusryčių energinės vertės turėtų sudaryti produktai, turtingi sudėtinių angliavandenių, nes jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Reikėtų rinktis produktus iš pilno grūdo. Būtina valgyti daržovių, vaisių, kurių per dieną reikia suvartoti apie 400 gramų“, – patarimus dalijo dietistė.
Tinka ir sumuštinis
Pašnekovė pastebėjo, jog ne blogiausias pasirinkimas pusryčiams yra ir daugelio itin mėgstamas sumuštinis. Tačiau jam reikėtų rinktis tinkamus produktus: ruginę, kvietinę arba pilno grūdo duoną, sviestą, o ne margariną, neriebią mėsą ar sūrį. Pusryčiams puikiai tinka ir virti kiaušiniai ar omletas, kurį praturtinti galima įvairiomis daržovėmis. Žiemos metu galima rinktis ir įvairias šaldytas daržoves. Rytais labai sveika valgyti ir įvairias košes, itin maistingos yra kukurūzų dribsnių, sorų, avižinės košės. Mėgstantieji pieno produktus gali rinktis natūralią varškę, pagardintą šaldytomis uogomis ar namie virta uogiene.
Dietistė akcentavo, jog blogiausias pasirinkimas pusryčiams yra saldumynai, įvairiausi pyragaičiai, riestainiai, bandelės: „Senais laikais tortas, pyragas buvo valgomas tik per ypatingas šventes, o šiais laikais gyvenimą sau saldiname kasdien. Tai nėra sveika. Saldūs kvietinių miltų gaminiai bene blogiausia, ką galime dėti ant pusryčių stalo“.
Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro dietistė Roberta Arnašiūtė teigė, jog atliekami tyrimai rodo, kad rytais pusryčių atsisako vis didesnis skaičius žmonių.
2011 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 11–15 metų Klaipėdos rajono moksleiviai. Jų buvo klausiama, kiek kartų per savaitę pusryčiauja. 60,4% apklaustųjų teigė pusryčiaujantys kasdien, 27,4% – kelis kartus per savaitę, o 12,3% sakė pusryčių nevalgantys niekada. Asmenys nuo 18 iki 64 metų į šį klausimą atsakė taip: 46,9% teigė pusryčiaujantys kasdien, 28,8% – kelis kartus per savaitę, 24,4% – niekada.
2012–2013 metais buvo apklausti ikimokyklines Klaipėdos rajono ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai. Jų buvo teiraujamasi, ar dažnai ruošia vaikams pusryčius namie, kai šie nėra vedami į darželį. 77% tėvų teigė, jog jų vaikai namuose pusryčiauja visada, 20% atsakė, kad kartais, o 3% – pripažino, jog namie pusryčių vaikai nevalgo niekada.
Milda Ancevičė,
Susiję straipsniai
