Kasmet alkoholis pasiglemžia apie 4 tūkstančius gyvybių

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai nustatė, kad dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta maždaug 4 tūkst. šalies gyventojų, tačiau alkoholio lemtas mirtingumas mažėja. Tarp visų mirčių alkoholio nulemtos mirtys 2010 metais sudarė 10,9 proc., o 2015 metais sumažėjo iki 9,4 proc. Daugiausiai dėl šių priežasčių 2015 m. mirė jauni 25–34 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Vyrai dėl alkoholio lemtų priežasčių 2015 m. mirė du kartus dažniau nei moterys, - skelbiama pranešime spaudai.

Reklama

Analizuojant Higienos instituto duomenis ir vertinant tik su alkoholio vartojimu siejamas ligas, pastebėta, kad 2010–2016 m. kasmet daugėjo naujai susirgusių asmenų. 2016 m., palyginus su 2010 m., naujai susirgusių asmenų buvo 5,8 karto daugiau. 2016 m. naujai susirgo 16 130 asmenų (65,4/10 000 gyv.) ir dažniausia iš alkoholio vartojimo lemtų ligų buvo alkoholio sukeltos psichozės. Tuo tarpu sergančiųjų skaičius, vertinant taip pat tik su alkoholio vartojimu siejamas ligas, nuo 2010 m. iki 2016 m. padidėjo daugiau kaip 2 kartus. 2016 m. užregistruoti 29 176 alkoholio vartojimo lemtomis ligomis sirgę asmenys (118,4/10 000 gyv.). Daugiausiai Lietuvos gyventojai sirgo alkoholine kepenų liga, alkoholio sukeltomis psichozėmis ir alkoholio toksiniu poveikiu. Didžiausias ir vyrų, ir moterų ligotumas buvo 35–44 m. amžiaus grupėje, atitinkamai 281,9 ir 78,5 10000-čių gyv.

Nustačius, kokiai susirgusių asmenų daliai pagrindinis rizikos veiksnys buvo alkoholio vartojimas (pritaikius APD koeficientus, angl. Alcohol attributable fraction) ir įvertinus iš dalies alkoholio vartojimo lemtas ligas, nustatyta, kad nuo 14 iki 17 proc. (priklausomai nuo amžiaus grupės) visų hipertenzinių ligų sukelia alkoholio poveikis. Daugiausiai Lietuvos gyventojai susirgo šiomis ligomis, taip pat širdies aritmijomis bei širdies išeminėmis ligomis. Nuo 2012 m. didėjo abiejų lyčių sergamumas.

Skaičiuojant vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę nustatyta, kad jei 2015 m. būtų pavykę išvengti visų ligų, kurios siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė būtų ilgesnė beveik 2 metais – nuo 74,5 iki 76,4 metų. Tokiu atveju vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė būtų ilgesnė 2,4 metų – nuo 69,1 iki 71,6 metų, o moterų – 1,1 metų – nuo 79,7 iki 80,8 metų.

Higienos instituto specialistai taip pat nustatė, kad 20–64 m. amžiaus gyventojų alkoholio vartojimo paplitimą sumažinus 50 proc., mirtingumas nuo alkoholinės kepenų cirozės galėtų reikšmingai sumažėti (vyrų mirtingumas galėtų sumažėti 14 proc., moterų – 13 proc.).