Kaunas užbaigė slaugos ligoninių reformą: mažiau administracijos – daugiau vietos pacientams

Trys Kaune veikusios slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės jau veikia kaip viena įstaiga. Jas suungęs miestas plečia paslaugų apimtis ir gerina kokybę, kad šios pagal poreikius taptų prieinamos visiems sunkios sveikatos būklės žmonėms.

Reklama

Optimizavus ligšiolinį įstaigų tinklą, dabar Kaune veikia viena K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, sudaryta iš trijų padalinių – Petrašiūnų, Vičiūnų ir Panemunės. Šiai dienai joje yra 345 vietos, o bendrai visame Kauno mieste – 535 slaugos lovos.

Pertvarkius atskirus skyrius, atsisakyta tų pačių pareigybių dubliavimo atskiruose K. Griniaus ligoninės padaliniuose. Atsilaisvinusias prijungtų įstaigų administracines patalpas planuojama pritaikyti ypač sunkios būklės pacientų slaugai ir palaikomajam gydymui.

Lygiai taip ir pacientų eiles administruos nebe trys atskiros įstaigos, o vienas specialistas. Taigi patogiau vyks ligonių paskirstymas pagal sveikatos būklę, tuo pačiu atsižvelgiant į šeimos narių pageidavimus dėl patogesnio susisiekimo vykstant lankyti artimųjų.

Sėkmingai įgyvendinta reorganizacija leis sklandžiau koordinuoti pacientų srautus bei personalo valdymą, o tuo pačiu padės mažinti įstaigos administracinę naštą ir užtikrins skaidrią finansų apskaitą. Pavyzdžiui, organizuojant ligonių maitinimą, medicinos ir kitų priemonių įsigijimą, viešųjų pirkimų procedūros vyks paprasčiau ir palankesnėmis sąlygomis. Taipogi siekiama efektyviau kontroliuoti paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą.

„Ši reforma nėra vien tik fizinis įstaigų apjungimas į vieną juridinį asmenį, bet ir reikšmingas žingsnis siekiant gerinti jų darbą ir didinti veiklos mastą. Kaunas šį klausimą laiko strategiškai svarbiu, kad būtų deramai pasirūpinta tiek garbaus amžiaus sulaukusiais senjorais, tiek ir kitais itin sunkių ligų paliestais žmonėmis. Neužtenka vien kalbėti apie orią senatvę bei kokybiškas medicinines paslaugas. Turime daryti viską, kad jos būtų pilnavertiškai užtikrintos visiems gyventojams, kuriems yra būtinos“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Pasak vicemerės, ateityje numatoma didinti stacionarių slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos vietų skaičių, o kartu integruoti kompleksines paslaugas, nes sveikatos ir socialinės problemos dažnai būna neatsiejamos.

„Vien slaugos lovų skaičius situacijos neišsprendžia – reikalingas kur kas platesnis požiūris. Jau dabar teikiama įvairi pagalba netgi gyventojų namuose – lankomoji priežiūra bei dienos socialinė globa, apimanti ir slaugą. Ilgainiui bus pasiūlyta dar daugiau šiuolaikiškų, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, kurios atitiks besikeičiančius pacientų poreikius“, – sakė R. Šnapštienė.

Tobulinant socialines, sveikatos priežiūros ir kitas jas papildančias paslaugas, kitąmet planuojama sutelkti mobilias socialinių darbuotojų, slaugytojų bei jų padėjėjų grupes. Jos padėtų slaugyti sunkią negalią turinčius senyvo ir darbingo amžiaus žmones, vaikus, kurie dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai lankytis gydymo įstaigose.

R. Šnapštienė neabejoja, kad pastarosios naujovės pasiteisins tuomet, kai žmogui nebeužtenka ambulatorinio gydymo, bet slaugos ligoninės paslaugos dar nėra reikalingos. Taip pat tęsiant intensyvią priežiūrą namuose, kai pacientas po stacionarinio gydymo išleistas iš ligoninės, bet jam būtina papildoma medicininė ir socialinė pagalba.

Kauno miesto savivaldybė nuolat investuoja į slaugos ligoninės infrastruktūros gerinimą ir specialistų kvalifikacijos kėlimą. Gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai bei socialiniai darbuotojai ir kitąmet galės tobulinti profesines kompetencijas. Be to, šiemet įstaigai nupirkta naujų priemonių bei įrangos, padėsiančios užtikrinti kokybiškesnes slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos paslaugas visuose įstaigos padaliniuose.