Kaunietis po kelionės į Afriką susirgo maliarija

Iš kelionės po Afriką grįžusiam kauniečiui liepos 20 d. diagnozuota maliarija, - informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Vyras  birželio 25—liepos 18 d. lankėsi Gambijoje, Mauritanijoje ir kitose Afrikos šalyse, nakvojo savo automobilyje. Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Kelionės metu ligonis sukarščiavo, todėl kreipėsi į privačią kliniką Gambijoje, kur buvo diagnozuota maliarija ir paskirtas gydymas. Grįžus į Lietuvą, šių metų liepos 19 d. ligonis vėl pradėjo karščiuoti, todėl kreipėsi medicininės pagalbos ir tą pačią dieną buvo paguldytas į Kauno klinikinę ligoninę. Diagnozavus maliariją, paskirtas specifinis gydymas.

Per 2002-2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Per 2002–2011 m. maliarija daugiausiai žmonių užsikrėtė Afrikoje (Nigerija, Gana, Angola, Zambija, Zairas, Libija, Gvinėja) – 32 atvejai, Azijoje (Filipinai, Indija, Tailandas) – 3, Amerikoje (Kolumbija) – 4.

Jei anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūreivių bei karių, tai pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų įvežtinės maliarijos atvejų. 2002–2011 m. duomenimis Lietuvoje įvežtine maliarija sirgo 20 jūreivių, 10 turistų, 7 asmenys, išvykę darbo tikslu, 1 studentas, 1 legionierius.

Kaip apsisaugoti nuo maliarijos?

Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos. Žmogus, nereguliariai gerdamas antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga ir tik nutolina ligos pradžią.

Vaistus paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją, ar infekcinių ligų gydytojas. Konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į susirgimo riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydinčius susirgimus, ligonio amžių. Vaistus reikėtų pradėti gerti savaitę prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną (ne vėliau kaip 3 dieną iki išvykimo).

Reikia žinoti, kad antimaliarinė profilaktika negali užtikrinti absoliučios apsaugos (chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93–100 proc.), todėl, jei pakyla temperatūra, sugrįžus ar būnant endeminėse vietovėse po savaitės nuo galimo pirmo kontakto su maliarijos sukėlėjais iki mažiausiai 2 mėnesių po galimo paskutinio kontakto, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją.

Apsauga nuo uodų

Uodai yra maliarijos sukėlėjų pernešėjai, todėl apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra svarbi maliarijos profilaktikos priemonė. Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant.

Apsisaugojimui nuo uodų naudojamos uodus atbaidančios priemonės – repelentai, kurių sudėtyje yra dimetilftalato arba N,N–diethyl–m-toluamido. Repelentais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos, kojos. Preparato etiketėje turi būti nurodytos repelento panaudojimo dažnumo rekomendacijos. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams. Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, avalynę, pirštines, skareles galima impregnuoti repelentais. Impregnuojant drabužius reikia pamerkti 1–2 val. į dimetilftalato tirpalą ir išdžiovinti.

Galima apdoroti ir gyvenamąsias patalpas: susukta į tabletę, impregnuota pyretroidu virvutė deginama nakčiai miegamuosiuose. Virš lovos pakabinamas impregnuotas permetrinu ar deltametrinu audeklas, atsigulus jo kraštai pakišami po čiužiniu. Reikia įsitikinti, ar tinklelyje nėra skylių. Patalpų langai ir durys turi būti uždaromi prieš saulėlydį, o jei jie atviri  būtina rūpestingai uždengti juos tinkleliais. Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir visas tas vietas, kuriose gali būti uodų. Negalima be apsaugos priemonių miegoti ant stogų, ant denių, po atviru dangumi. Vakarais vengti būti arti vandens telkinių ar baseinų. 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras