Kauno bei Šiaulių miestų gyventojai savo sveikatą vertina prasčiau
Šiauliuose ir Kaune depresija, nerimas, nugaros skausmai, lėtinės ligos, dėl kurių patiriami fiziniai apribojimai, bendrasis mirtingumas bei mirtingumas nuo dažniausių mirties priežasčių buvo dažnesni nei kituose EURO – URHIS 2 miestuose.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete Medicinos akademijoje Visuomenės sveikatos fakultete 2009–2012 metais buvo vykdomas tarptautinis projektas – EURO-URHIS 2 – „Europos miestų sveikatos rodiklių sistema – 2 dalis: Miestų sveikatos stebėsena ir analizė sveikatos politikai“. Šiame projekte dalyvavo 12-os Europos šalių 27 miestai. Lietuvoje dalyvavo Kauno ir Šiaulių miestai.
Projekto metu 2009-2011 metais buvo atliekamas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė, kad Kauno ir Šiaulių miestų suaugusieji gyventojai savo bendrą sveikatos būklę vertino ženkliai prasčiau nei kitų EURO-URHIS 2 projekte dalyvavusių miestų gyventojai. „Kauno mieste tyrime dalyvavę respondentai dažniau nei kitų EURO – URHIS 2 miestų gyventojai įvardino, kad jiems nustatyta depresija. Kauno jaunimo epizodinis alkoholio vartojimas bei suaugusiųjų girtuokliavimas buvo dažnesnis nei kituose EURO – URHIS 2 miestuose“. Pastebėta, kad Kaune rūkymo paplitimas tarp jaunimo nesiskiria nuo kitų miestų, tačiau suaugusiųjų rūkymo paplitimas Kaune didesnis. Nutukusių ar viršsvorį turinčių suaugusiųjų dalis Kaune taip pat didesnė nei kituose miestuose, kuriuose buvo atliekami EURO – URHIS 2 tyrimai.
Tiek Kauno, tiek Šiaulių miestų gyventojai rečiau įvertino savo sveikatą kaip labai gerą ar gerą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad abejuose didžiuosiuose miestuose psichologinės problemos taip pat pasitaiko dažniau, nei kituose EURO – URHIS 2 miestuose. Ir Šiauliuose ir Kaune depresija, nerimas, nugaros skausmai, lėtinės ligos dėl kurių patiriami fiziniai apribojimai (lėtinė liga, ilgalaikė traumos pasekmė, neįgalumas), širdies – kraujagyslių ligos buvo dažniau tyrimo dalyvių minimos ligos, lyginant su kitais projekte dalyvavusiais miestais. Taip pat Kaune ir Šiauliuose bendrojo mirtingumo rodikliai bei mirtingumas nuo dažniausių mirties priežasčių buvo žymiai aukštesni nei kituose EURO - URHIS 2 miestuose.
Siekiant, kad rezultatai būtų reprezentuojantys Kauno ir Šiaulių miestų gyventojų populiaciją, iš viso buvo atsitiktinai atrinkta 3200 Kauno ir Šiaulių miestų gyventojų, tačiau tyrime dalyvavo 789 Kauno miesto ir 772 Šiaulių miesto gyventojai – iš viso 1561 gyventojas. Taip pat buvo apklausti 14-16 metų amžiaus moksleiviai – Kaune 476, o Šiauliuose 525 (iš viso 1001).
Tyrimo duomenys leido sužinoti apie dalyvių demografinius, socialinius, ekonominius veiksnius, apie bendrąją sveikatos būklę, gyvenseną, juos supančią aplinką, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat projekto metu buvo atrinkti ir įvertinti rutininiai miestų gyventojų sveikatos vertinimo rodikliai (demografiniai, sergamumo ir mirtingumo).
„Su pagrindiniais projekto rezultatais buvo supažindinti Europos sveikatos politikai ir kiti su miestų gyventojų sveikata susiję pareigūnai konferencijos „Europos miestų gyventojų sveikata“ metu, kuri įvyko Amsterdame 2012 rugsėjo mėnesį. Tikimasi, kad į šiuos rezultatus bus atsižvelgiama formuojant Kauno ir Šiaulių miestų sveikatos politiką, kuriant sveikatos stiprinimo programas gyventojams. Taip pat gauti rezultatai gali būti naudingi tobulinant Europos miestų gyventojų sveikatos vertinimo bei palyginimo metodus bei gerinant Europos miestų gyventojų gyvenimo kokybę“, – teigia projektą Lietuvoje koordinavusi Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesorė dr. Skirmantė Sauliūnė.
Duomenis apie Šiaulių ir Kauno miestų gyventojų sveikatą galite rasti:
https://results.urhis.eu/profiles/HealthProfile_Kaunas%2025082012.pdf
https://results.urhis.eu/profiles/HealthProfile_Siauliai%2025082012.pdf
Ingrida Jaselskytė,
LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas,
Sveikatos tyrimų institutas
Susiję straipsniai
