Nuo rytojaus, t.y. nuo gegužės 1 d., keičiasi šeimos gydytojo norma, kuri nebuvo atnaujinta net 12 metų, nors privaloma ją peržiūrėti kas 5 metus. Joje numatyta nemažai naujovių šios srities profesionalams, kurios supaprastina jų kasdienį darbą su pacientais ir stiprina šeimos gydytojų vaidmenį medicinoje. Pavyzdžiui, nuo šiol jie turės daugiau galimybių diagnozuoti ir gydyti įvairius susirgimus, jiems bus mažiau biurokratijos, daugiau laisvės skirti reikiamus tyrimus pacientams.
Tai yra numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytame įsakyme, kuris įsigalios jau ryt.
Ministro A. Verygos teigimu, net 80 procentų sveikatos problemų, tokių kaip ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra ir ligų profilaktika, turėtų būti sprendžiama pirminiame lygyje. To senoji tvarka, t.y. šeimos gydytojo norma neatspindėjo ir buvo atgyvenusi, o paskutinį kartą buvo atnaujinta prieš 12 metų.
„Gaila, kad iki šiol buvę ministrai nesiryžo šios tvarkos atnaujinti, nors tai reikėjo padaryti labai seniai. Juk per tiek laiko pasikeitė medicinos normų rengimo reikalavimai bei požiūris į daugelio ligų gydymą. Dalis susirgimų, kuriuos šiandien gydo šeimos gydytojai nėra minimos normoje, ką jau kalbėti apie buvusį sudėtingą šeimos gydytojo kompetencijos skirstymą, kuris kartais prieštaraudavo holistiniam šeimos gydytojo požiūriui į pacientą“, - sako ministras A. Veryga.
Taip pat, anot jo, atsirado būtinybė stiprinti šeimos gydytojo vaidmenį formuojant sveiką gyvenseną, vykdant savižudybių prevenciją ir anksti atpažįstant smurtą šeimoje. Tad nuo šiol stiprėja šeimos gydytojų vaidmuo, praplečiamos jų kompetencijos.
Taigi atsisakyta šeimos gydytojo kompetencijos skirstymo pagal organų sistemas, tad pacientas vertinamas kaip visuma. Įvardintos šeimos gydytojo pareigos, nustatyta, ką jis turi atlikti, žinoti, išmanyti ir gebėti. Aiškiai suskirstyta, kokius sveikatos sutrikimus, būkles ir ligas šeimos gydytojas turi įtarti, diferencijuoti ir gydyti pats bei kada įtarti ir pagal gydytojo specialisto rekomendacijas gydyti ar laiku siųsti specializuotos pagalbos.
Pakoreguotas šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamų susirgimų sąrašas. Atsisakyta dalies sveikatos sutrikimų, kurių šeimos gydytojas neturėjo galimybės diagnozuoti ir gydyti bei papildyta tokiais sutrikimais, kaip migrena, miego sutrikimai, vitaminų stoka ir hipervitaminoze, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, žalingu jų vartojimu, podagra, purinų apykaitos sutrikimais, žvyneline, Laimo liga, menopauze ir kita. Visa tai leis efektyviau teikti šeimos medicinos paslaugas ir atsisakyti perteklinių privalomų siuntimų pas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus bei trumpins eiles.
Peržiūrėti ir aiškiai apibrėžti šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami laboratoriniai tyrimai, nes dalis anksčiau taikytų buvo mažai naudingi. Sąrašas papildytas naujais tyrimais, kurie pagerins širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gydymo rezultatus, padės anksti nustatyti diabeto grėsmę bei koreguoti dažnai pasitaikančius purinų apykaitos sutrikimus, kurie sukelia sąnarių uždegimus.
Taip pat numatytas konkretus šeimos gydytojo vaidmuo formuojant sveiką gyvenseną bei pateiktas įpareigojimas šeimos gydytojui atpažinti smurtą šeimoje ir esant reikalui aktyviai bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais.
Naujoji šeimos gydytojo norma parengta vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentais, šeimos gydytojų studijų ir rezidentūrų programomis, medicinos normų rengimo reikalavimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros veiklą.