Kenksmingomis medžiagomis orą teršia ir patys gyventojai
Su Naujaisiais metais spustelėjęs šaltukas Lietuvos gyventojams priminė oro užterštumo problemą, kuriai mūsų šalyje vis dar skiriama mažokai dėmesio. Vien tik sostinėje šešias iš pirmųjų dešimties šių metų dienų oro taršos rodikliai buvo perkopę leistiną ribą. Sveikatai pavojingų kietųjų dalelių koncentracija kai kuriomis šalčio sukaustytomis dienomis normą viršijo net tris kartus. Stipriai išaugusi tarša kankino ir kitų miestų bei kaimų gyventojus.
Išaugus oro taršai, specialistai rekomenduoja gyventojams kuo mažiau būti lauke, mažiau vėdinti patalpas, o jeigu lauke reikia būti ilgesnį laiką, net dėtis veido kaukes.
Įprasta, kad dėl tokios taršos, ypač išaugančios šaltu oru, kai nėra vėjo ir kritulių, dažniausiai kaltinamos pramonės įmonės, šilumos gamintojai ar per dideli automobilių srautai. Tačiau dažnai to nežinodami prie taršos didinimo tiesiogiai prisideda ir gyventojai, degindami tam netinkamas atliekas.
Krosnyse – ir pavojingosios atliekos
Pasak pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ Kauno regiono vadovo Mykolo Kazlausko, populiariausios kurui naudojamos, tačiau tam netinkamos atliekos Lietuvoje yra dažyta ir lakuota mediena, įvairi plastikinė tara (pvz., maisto, buitinės chemijos pakuotės ir pan.), baldinis plastikas, geležinkelių pabėgiai ir panaudota automobilių alyva. Pastarąją kurui dažniau naudoja nelegalių automobilių servisų meistrai.
„Deginant šias, prie pavojingųjų priskiriamas, atliekas susidaro ir į aplinką išsiskiria kietosios dalelės, kurių sudėtyje gali būti ir sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido, taip pat švino ar net kancerogeninių medžiagų“, – teigia M. Kazlauskas.
Visos šios dalelės patenka į aplinką, o su oru – į žmogaus organizmą. Be to, ant sniego nusėdusios kietosios dalelės patenka į gruntinius vandenis ir dirvožemį, tad kenkia augalams ir gyvūnams
Neretai minėtas atliekas gyventojai degina nežinodami apie jų keliamą pavojų sveikatai ir aplinkai. Tačiau kartais tikimasi ir sutaupyti.
„Reikia žinoti, kad toks kuras išskiria itin daug suodžių, kurie kemša ir gadina šildymo įrangą, kelia gaisrų pavojų. Tad jis neturėtų būti vertinamas kaip būdas sumažinti šildymo išlaidas, – aiškina M. Kazlauskas. – Tačiau, bet kuriuo atveju, žymiai didesnė žala yra padaroma sveikatai“.
Galima sulaukti baudos
Anot M. Kazlausko, nors netinkamo deginimui kuro naudojimo atvejų fiksuojama tiek miestuose, tiek kaimuose, dėl didesnės žmonių koncentracijos ir geografinio išsidėstymo miestuose ši problema – ypač opi.
Siekdama mažinti oro taršą, susidarančią dėl netinkamų atliekų deginimo, valstybė keletą kartų per metus vykdo gyventojų ir įmonių tikrinimus, o netinkamai besielgiantiems gali skirti baudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
„Vis dėlto ne baudos, bet grėsmė sveikatai turėtų atbaidyti gyventojus nuo netinkamų atliekų deginimo. Būtent gyventojų švietimas padėjo Vakarų Europai, Skandinavijai išspręsti šias problemas“, – atkreipia dėmesį M. Kazlauskas.
Sveikatos apsaugos specialistai perspėja, kad didesnė oro tarša didina riziką susirgti tokiomis kvėpavimo takų ligomis kaip astma, bronchitas ar net plaučių vėžys. Neretai su šalčiu ir virusais siejamos kvėpavimo takų ligos būna nulemtos būtent oro taršos. Tarša kietosiomis dalelėmis taip pat silpnina imunitetą ir kenkia širdžiai. Maža to, Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad ore esančios smulkios kietosios dalelės gyventojų gyvenimo trukmę Europos Sąjungos šalyse sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais.
Specialistai pabrėžia, kad didesnei kietųjų dalelių koncentracijai ore ypač jautrūs vaikai, senjorai, besilaukiančios moterys ar sergantieji kvėpavimo takų ir kraujotakos ligomis.
Susiję straipsniai
