Kiek išgerti kavos ir arbatos, kad jos padėtų gerinti širdies ir kraujagyslių veiklą

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, tautiečiai – kur kas labiau prisiekę kavos, o ne arbatos, mėgėjai. Pasirodo, kava yra populiariausias karštasis gėrimas visoje šalyje. Tačiau ar žinojote, kad tiek kavos, tiek arbatos saikingas vartojimas gali padėti sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?

Reklama

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pastebi, kad dienos be puodelio kavos, o ne arbatos, neįsivaizduoja kur kas didesnė dalis tautiečių – kavos įsigyjama beveik triskart daugiau nei arbatos. Anot jos, įprastai rinkdamiesi kavą pirkėjai yra ištikimi savo mėgstamiems prekių ženklams.

„Kas mėnesį pirkėjai į namus parsineša vidutiniškai pusantro tūkstančio tonų kavos. Į krepšelius jie vis dar daugiausiai krauna maltą kavą, tačiau kasmet tendencingai auga pupelių bei aparatams skirtų kavos kapsulių pardavimai. Tarp populiariausių pirkėjų pasirinkimų taip pat yra ir tirpūs kavos gėrimai. Ir nors kava nėra pirmojo būtinumo prekė, vis tik akivaizdu, kad daugelis neįsivaizduoja nė dienos be puodelio šio kvapnaus gėrimo bei mėgaujasi juo ištisus metus“, – pirkėjų įpročiais dalinasi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Ji pastebi, kad kitaip nei kavą, arbatą pirkėjai labiau mėgsta atvėsus orams: „Šiam gėrimui ypač būdingas sezoniškumas – nuo gegužės susidomėjimas arbata ima slopti, o spalio mėnesį šokteli beveik dvigubai. Labiausiai mūsų pirkėjai mėgsta juodąją bei vaisinę arbatą, taip pat funkcinius įvairių žolelių mišinius – šiomis arbatos rūšimis pasirūpinama beveik po lygiai. Šiuo metu kaip tik atvėsus orams ir vis dažniau puolant virusams ar peršalimo ligoms tinklo parduotuvėse prasidėjo „Kavos ir arbatos dienos“, kurių metu pirkėjai gali pasirūpinti savo mėgstamais prekių ženklų gaminiais reikšmingai pigiau“, – dalinasi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Kavos nauda sveikatai

Labiau nei arbatą, kavą žmonės visame pasaulyje dažnai labiau vertina dėl to, kad ši suteikia energijos, padeda atsibusti. Vis dėlto daugelis pamiršta, kad ji turi ir žymiai gausesnę įvairių organizmui naudingų medžiagų paletę. „Maximos“ funkcinės mitybos partneris gydytojas dietologas Edvardas Grišinas atkreipia dėmesį, kad malonūs kasdieniai ritualai mėgaujantis kava, gali padėti įgauti budrumo, tačiau tikrasis šio gėrimo poveikis sveikatai priklauso nuo išgeriamo kiekio ir vartojimo būdo.

„Pirmiausiai norisi pabrėžti, kad kava nėra vaistas, kuris tiesiogiai padės išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau, ar saikingas šio gėrimo vartojimas gali būti naudingas širdžiai? Taip. Daugelis kavą sieja tik su kofeinu, tačiau ji savyje ji turi ir organinių medžiagų, pavyzdžiui, ferulo, chlorogeninės rūgšties, kurios gali būti naudingos sveikatai. Kavoje taip pat yra antioksidantų, kurie padeda naikinti laisvuosius radikalus mūsų širdies ir kraujagyslių sistemoje“, – dėsto gydytojas dietologas ir priduria, kad šiame gėrime esančios ir kitos medžiagos padeda gerinti kraujagyslių lankstumą, plastiškumą, kraujotaką.

Koks kavos kiekis per dieną padeda stiprinti širdį ir kraujagysles?

Vis dėlto E. Grišinas pabrėžia, kad visa kavos nauda sveikatai priklauso nuo to, kiek jos suvartojama, o taip pat, anot jo, problemos prasideda tada, kai žmonės nuo kavos tampa priklausomi.

„Mokslininkai tyrė tris žmonių grupes: nevartojančius visai kavos, išgeriančius du-tris puodelius kavos per dieną ir išgeriančius daugiau nei tris puodelius kavos per dieną. Įdomu tai, kad mažiausia širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo pastebima būtent toje žmonių grupėje, kurie suvartoja 2-3 puodelius kavos per dieną. Išvada būtų tokia, kad kava gali būti naudinga, kai ji vartojama sakingai neviršijant kofeino limitų. Pabrėžtina, kad kavos puodelyje gali būti nuo 90 iki 100 mg kofeino, o jo suvartojimo norma yra 300–400 mg per dieną“, – paaiškina E. Grišinas, primindamas, kad kofeinas – stiprus stimuliantas, o pernelyg didelis jo kiekis gali sudirginti skrandį, išauginti pulsą ir padidinti apkrovą širdžiai.

Kalbėdamas apie kavos naudą sveikatai gydytojas dietologas atkreipia dėmesį į tuos, kurie geriant kavą rūko. Pasak E. Grišino, rūkymas nukenksmina visas gerąsias kavos savybes, o dėl nikotino poveikio kofeinas organizme užsilaiko trumpiau. „Verta paminėti ir tai, kad užpilama kava, kurios tiek daug vartojame, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje. Jei turite problemų su pernelyg aukštu cholesterolio kiekiu, verčiau rinkitės filtruotą kavos aparatų kavą ir neviršykite kavos dienos normos“, – patardamas priduria jis.

Arbatos nauda širdžiai dažnai nuvertinama

Daugelis sutiks, kad kitaip nei kavos, arbatos vartojimas prieštaravimų kelia kur kas mažiau. Vis dėlto teigiama, kad arbatos nauda organizmui neretai neįvertinama – ji taip pat gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ypač naudinga laikoma žalioji, juodoji ir baltoji arbatos, mat jose gausu antioksidantų.

„Arbatą, turbūt, galima laikyti saugesniu pasirinkimu, mat jos padauginti, skirtingai nei kavos, gana sudėtinga. Populiariausios arbatos, pavyzdžiui, juodoji ir žalioji, taip pat turi kofeino. Vis dėlto, geriant arbatą, dienos kofeino normą pasiekti yra gana sudėtinga – reiktų gerti bent 8–10 puodelius arbatos per dieną“, – sako E. Grišinas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad iš pamėgtų žolelių arbatų, širdies veiklos gerinimui ir arterinio kraujo spaudimo mažinimui naudos gali turėti ramunėlių ir kinrožių arbatos. Tačiau, anot E. Grišinio, daugiausia organizmui ir širdžiai naudingų savybių turi žalioji arbata: „Jos sudėtyje gausu antioksidantų, flavonoidų, ypač epigalokatechino, kuris kraujagyslėse padidina azoto oksido kiekį, prisideda prie insulino atsparumo mažinimo, cholesterolio, svorio kontrolės. Tai – labai svarbi medžiaga.“