Teksaso universiteto studentai atliko įdomų eksperimentą. Jie palygino valgiaraščius, kuriuose buvo pateikta informacija ne tik apie siūlomų patiekalų kaloringumą, bet ir fizinį krūvį, kuris reikalingas šioms kalorijoms sudeginti. Taip pat analizavo, ar skirtingi valgiaraščiai turi įtakos kalorijų suvartojimui.

Kai kurie restoranai savo valgiaraščiuose šalia siūlomų patiekalų pateikia informaciją apie jų kaloringumą. Tai atkreipia klientų dėmesį į kalorijų kiekį, kurį jie suvartoja valgant. Tačiau daugelio studijų rezultatai parodė, kad tai suvartojamų kalorijų kiekio nesumažina.

Tyrėjai mano, kad reikia efektyvesnės strategijos, kuri paskatintų žmones atsižvelgti į sunaudojamas kalorijas.

Tyrime dalyvavo jauni savanoriai, vyrai ir moterys nuo 18 iki 30 metų amžiaus, kurie naudojosi skirtingais valgiaraščiais. Nepaisant skirtingų pavadinimų, valgiaraščiuose siūlomi gėrimai yra panašūs, o patiekalai gaminami iš tų pačių produktų. Buvo pateikti trejopi valgiaraščiai: tie, kuriuose pažymėti tik siūlomi patiekalai ir gėrimai, tie, kuriuose pažymėtas jų kaloringumas, ir valgiaraščiai, kuriuose, be šios informacijos, pateikta fizinio krūvio apimtis, reikalinga sunaudotoms kalorijoms sudeginti. Tyrėjai pasirinko visiems prieinamą fizinio aktyvumo formą - greito ėjimo trukmę. Buvo vertinama, ar skirtingų valgiaraščių pateikimas turi įtakos sunaudotų kalorijų kiekiui.

Tyrimas parodė, kad sunaudotų kalorijų kiekis naudojantis valgiaraščiais su pažymėtomis kalorijomis ir nežymint jų - nesiskyrė. Tačiau žmonės, valgę pagal meniu, kuriame pažymėtas fizinis krūvis kalorijoms sudeginti, kalorijų suvartojo mažiau nei tie, kurių valgiaraštyje įrašytas tik kalorijų kiekis (673 kcal vs 770 kcal).

Daugelis savanorių buvo nustebinti sužinoję, kiek jiems reikia padėti pastangų, siekiant sudeginti suvartotas kalorijas. Pvz.: suvalgius ketvirčio svaro (453.59237 g) mėsainį su sūriu moteriai tektų greitai eiti dvi valandas.

Tokiu būdu fizinio krūvio nuoroda valgiaraštyje potencialiai naudinga norint pakeisti mitybos įgūdžius, nors tyrėjai įspėja dėl sąlyginio apibendrinimų taikymo vyresnio amžiaus žmonėms.

Kaip apskaičiuoti individualų energijos poreikį

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog kilokalorijų skaičiavimo metodas svorio korekcijai pasirenkamas daugeliu atvejų.

Apskaičiavus kiekvieno asmens pagrindinę medžiagų apykaitą (PMA - tai energijos kiekis, būtinas pagrindinių organizmo funkcijų palaikymui – širdies, kvėpavimo, inkstų, kepenų veiklai, kūno temperatūros, maistinių medžiagų cirkuliacijai) bei įvertinus fizinį aktyvumą (FAK), galima nustatyti individualių paros energijos poreikį (PEP - kcal/d.)

PEP = PMA x FAK

PMA (pagal Harris-Benedict lygtį, kur S-svoris kg, Ū-ūgis m, A-amžius m.)

Vyr. PMA= 66,47+13,75 x S+5 x Ū-6,76 x A

Mot. PMA= 665,1+9,56 x S+1,85 x Ū-4,68 x A

Reklama

Fizinio aktyvumo grupė	Atliekamas fizinis darbas	Fizinio aktyvumo koeficientas (FAK)
I	Labai lengvas darbas (mašinos vairavimas, darbas kompiuteriu, gulėjimas, sėdėjimas)	1,2
II	Lengvas darbas (pardavėjo, mokytojo, administratoriaus)	1,3
III	Vidutinio sunkumo darbas (mediko darbo, staliaus, namų tvarkymas)	1,5
IV	Sunkus darbas (statybose, žemės ūkyje)	2,0
V	Labai sunkus darbas (sportavimas)	2,7