Kiek vandens reikia išgerti per dieną: apskaičiuoti galima pagal formulę

Vasarai beveik įpusėjus termometro rodyklės leistis neketina, o sinoptikai šį savaitgalį prognozuoja karščio bangą ir karščiausią vasaros dieną. Sveikatos specialistai primena, kad norint apsisaugoti nuo karščių, reikia ne tik naudoti kremą nuo saulės ir vengti tiesioginių saulės spindulių, bet ir pasirūpinti tinkamu skysčių kiekiu organizme.

Reklama

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė teigia, kad vasaros metu negalima aklai tikėti, jog žmogus privalo išgerti mažiausiai du litrus vandens per dieną – anot jos, kiekvienas organizmas yra skirtingas, todėl ir skysčių gerti reikia atitinkamai.

„Rekomenduojamas vandens kiekis per dieną priklauso ne tik nuo žmogaus ūgio ir svorio, bet ir nuo jo veiklos, aplinkos temperatūros ir bendros organizmo būklės – amžiaus, lėtinių ligų, prakaitavimo ir panašiai“, – komentuoja ji.

Vaistininkė pataria, kaip apskaičiuoti tikslų organizmui reikalingą vandens kiekį per parą.

„Reikia savo svorį kilogramais padauginti iš 0,033, gautas rezultatas bus lygus litrams vandens, kurio turėtumėte išgerti per parą. Tiesa, jeigu dienos metu planuojate užsiimti aktyvia fizine veikla, už kiekvieną sporto pusvalandį turite išgerti papildomus 350 mililitrų vandens“, – paaiškina R. Janulytė.

Pasak pašnekovės, į dehidrataciją negalima žiūrėti pro pirštus – organizmui pritrūkus skysčių žmogui gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, nuovargis ir vangumas, sutrikti širdies veikla, pakilti arba nukristi spaudimas, atsirasti širdies ritmo permušimai, sutrikti virškinimas ir žarnyno veikla.

Reikia savo svorį kilogramais padauginti iš 0,033, gautas rezultatas bus lygus litrams vandens, kurio turėtumėte išgerti per parą.

„Kritinis skysčių trūkumas iš esmės neigiamai veikia visus organizmo procesus. Geriant per mažai vandens rečiau šlapinamasi. Šlapimas pasidaro tamsios spalvos ir turi intensyvų kvapą, todėl sutrinka ir kenksmingų medžiagų, toksinų šalinimas iš organizmo. Be to, pradeda sausėti gleivinės – akys, burna, nosis bei oda“, – tikina specialistė.

Vandenį galima paįvairinti priedais

Anot R. Janulytės, jeigu žmonėms beskonis vanduo atsibosta, galima jį paįvairinti sveikais priedais.

„Paprastą vandenį galima paskaninti į jį įdedant vaisių griežinėlių. Tam puikiai tinka citrinos, apelsinai, greipfrutai, obuoliai arba aromatinės žolelės, tokios kaip mėtos, melisos, verbenos arba citrinžolės. Sumaišius šiuos priedus su vandeniu reikėtų indą palikti stovėti per naktį kambario temperatūroje arba šaldytuve. Iš tiesų kiekvienas žmogus gali susigalvoti tokį skonių derinį, koks jam labiausiai patinka, tačiau svarbu vengti vandenį skaninti cukrumi, medumi arba labai saldžiais vaisiais“, – pasakoja pašnekovė.

Vaistininkė sako, kad sultys arba gazuoti gėrimai neturėtų būti laikomi vandens pakaitalais. Esant itin aukštai aplinkos temperatūrai, kofeino, daug cukraus, saldiklių ir gazuotų gėrimų reikėtų iš viso atsisakyti arba jie turėtų sudaryti minimalią suvartojamų skysčių dalį – iki 2-iejų stiklinių per dieną.

„Paprastas vanduo arba negazuotas mineralinis vanduo turėtų būti pagrindinis gėrimas. Natūralios, šviežiai spaustos sultys ir kofeino neturinčios žolelių arba vaisinės arbatos taip pat tinka atsigaivinimui. Tačiau yra ir tokių arbatžolių, kurios turi diuretinį, šlapimo išsiskyrimą skatinantį poveikį. Juo pasižymi petražolės, kiaulpienių šaknys, pipirmėtės, kinrožės, pankolių vaisiai. Arbatų su šiais augalais karštą dieną reikėtų atsisakyti“, – teigia ji.

Karštą vasaros dieną atsigaivinti galima ir maisto produktais. Agurkai, pomidorai, salotų lapai, cukinijos, salierai, arbūzai, braškės, brokoliai, ridikėliai ir kiviai – šiuos vaisius ir daržoves sudaro 90-šimt arba daugiau procentų vandens.

Didžiausias pavojus – kūdikiams

R. Janulytė perspėja, kad kūdikiai ir vaikai netenka skysčių daug greičiau negu suaugusieji, todėl jų suvartojamus skysčių kiekius reikėtų stebėti visos dienos metu.

„Žindant arba maitinant mišinuku kūdikiams derėtų tai daryti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Vyresniems vaikams reikėtų periodiškai siūlyti atsigerti, į mitybos racioną įtraukti daugiau jų mėgstamų šviežių vaisių ir daržovių, iš natūralių sulčių gaminti naminį šerbetą arba limonadą. Jeigu vaikai vandenį geria nenoriai, jį galima paskaninti arbatiniu šaukšteliu naminės uogienės“, – pataria vaistininkė.

Specialistė papildo, kad padidėjusi rizika kyla žmonėms, kurie serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu bei vartoja šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus. Papildomų komplikacijų turintys žmonės turi itin atidžiai stebėti suvartojamo vandens kiekį, kadangi dehidratacija gali stipriai pabloginti jų būklę.

„Jeigu žmogus pajautė pirmuosius dehidratacijos simptomus, bet yra sąmoningas, nėra ūmaus vėmimo arba viduriavimo bei širdies ritmo sutrikimų, situaciją galima pataisyti nesikreipiant į ligoninę. Pirmiausiai reikėtų suvartoti didesnį kiekį skysčių negu įprastai, tačiau tai reikėtų daryti nedideliais kiekiais vis gurkšnojant kas keliolika minučių. Dehidratacijos atveju netenkama kalio ir magnio. Šie mineralai yra labai svarbūs žmogaus organizmui, todėl norint greičiau atstatyti skysčių balansą organizme, galima vartoti ir elektrolitų tirpalus“, – pataria vaistininkė.

Ji primena, kad pajutus pirmuosius dehidratacijos simptomus negalima iš karto išgerti visos dienos skysčių kiekio per vieną kartą, kadangi padidėja pavojus pernelyg apkrauti inkstus.

„Jeigu skysčių vartojama ženkliai per daug, apsikrauna inkstai. Tai reiškia, kad jie nebespėja filtruoti ir pašalinti viso vandens pertekliaus su šlapimu, todėl pasireiškia kojų ir rankų pirštų tinimas, paburksta akių vokai“, – perspėja R. Janulytė.

Anot jos, su vandens pertekliumi kartu gali būti pašalinami kalio, magnio ir natrio mineralai. Jų praradimas gali lemti atsiradusį raumenų silpnumą, mėšlungį, širdies ritmo sutrikimus, greitesnį nuovargį ir galvos svaigimą.