Kiekvienas vaikas bent kartą per metus turės patekti pas odontologą ir burnos higienistą
Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų burnos ligų paplitimą, įgyvendinant Lietuvos Vyriausybės programos nuostatas bei 2014-2025 m. Lietuvos sveikatos programą, specialistų darbo grupė parengė Nacionalinę burnos sveikatos programą. Įgyvendinant šią programą planuojama ne tik sumažinti burnos ligų paplitimą, intensyvumą, ėduonies sukeltas komplikacijas, bet ir profesionaliai formuoti burnos higienos įgūdžius.
Pristatydama Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei specialistų grupės, vadovaujamos viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės, parengtą Nacionalinę burnos sveikatos priežiūros programą, darbo grupės narė prof. Alina Pūrienė pabrėžė, kad pagal BVP dalį, skiriamą burnos priežiūrai, Lietuva lenkia tik Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją. 2014-ųjų metų pradžioje beveik visuose Lietuvos regionuose, pateikusiuose vaiko burnos sveikatos būklės duomenis, vaikų dantų ėduonies paplitimas svyravo tarp 70–80 proc.
Universitetų atliekami tyrimai rodo, kad profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Didžiausią nerimą kelia tai, kad burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė nesilankantys pas odontologus.
Darbo grupės nariai apgailestauja, kad tėvai nepakankamai naudojasi veikiančiomis vaikų profilaktikos programomis, o atsakomybė už vaikų dantų negydymą neįteisinta nei instituciniu, nei šeimos lygmeniu. Nemažiau aktualios problemos odontologijos srityje susijusios su neracionaliu burnos higienistų panaudojimu, lėšų vaikų odontoloninėms paslaugoms trūkumu ir pan.
Nacionaline burnos sveikatos programa siekiama pagerinti gyventojų burnos higienos būklę, sumažinti burnos ligų paplitimą ir intensyvumą, sumažinti dantų ėduonies komplikacijų skaičių, užtikrinti reguliarias burnos sveikatos būklės patikras nacionaliniu mastu. Ši programa bus įgyvendinama plėtojant ir individualią, ir kolektyvinę bei visuomeninę profilaktiką. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas bent kartą per metus turėtų patekti ne tik pas odontologą, bet ir pas burnos higienistą, kurie vykdo individualią profilaktiką. Kolektyvinė dantų profilaktika reiškia, kad dantų higienistai, dirbantys visuomenės sveikatos biuruose, ugdymo įstaigose, socialinės rūpybos padaliniuose moko gyventojus kaip reikia rūpintis savo burnos sveikata. Įgyvendinant visuomeninės profilaktikos kryptį būtų pasitelkiama žiniasklaida, kurį savo kanalais mokytų sveikos mitybos ir požiūrio į asmeninės burnos sveikatos palaikymą pagrindų.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, labai svarbu, kad ši programa ne tik įpareigoja specialistus rūpintis gyventojų dantų priežiūra, bet ir skatina tėvus, visą visuomenę suprasti burnos susirgimų profilaktikos arba burnos higienos įgūdžių svarbą.
„Skaičiai rodo, kad tėvai nepakankamai naudojasi net esamomis, PSDF lėšomis finansuojamomis galimybėmis apsaugoti vaikų dantis. „Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis“ programa veikia nuo 2010 m. bet ja kasmet pasinaudoja vos 11-12 proc. vaikų tėvai, – apgailestauja ministrė. – Tikiuosi, kad planuojamas kompleksinis visuomenės švietimas, kartu su kitomis priemonėmis, išmokys žmones taip prižiūrėti dantis, kad nereikėtų vėliau jų brangiai gydyti“.
Programos rengėjai įsitikinę, kad į burnos sveikatą turi būti žvelgiama globaliau – pradedant nuo sveikų maisto produktų ir baigiant burnos higienos įgūdžių formavimu. Todėl į Nacionalinės burnos sveikatos programos įgyvendinimą turi būti įtraukti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos, burnos priežiūros specialistai, bet ir nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida.
Nacionalinę burnos sveikatos programos įgyvendinimą planuojama pradėti nuo 2016 m.
SAM Ryšių su visuomene skyrius
Susiję straipsniai
