Kineziterapija – ir intymioms ligoms gydyti

Šlapimo nelaikymas gali sukelti socialinių, higienos, pasitikėjimo savimi bėdų ir diskomfortą. Šlapimo nelaikymą galima gydyti įvairiais būdais, vienas iš efektyvių neinvazinių ir nechirurginių būdų – kineziterapija.

Šlapimo nelaikymas – gan plačiai paplitusi problema, paveikianti tiek vyrus, tiek moteris. Vis dėlto šis negalavimas dažniau pasireiškia moterims. Į rizikos grupę patenka vyresniojo amžiaus, antsvorio turinčios moterys. Taip pat vieni iš rizikos veiksnių, nulemiančių šlapimo nelaikymo atsiradimą, yra rūkymas, neurologinės ligos ar cukrinis diabetas.

„Žmogus, kuriam pasireiškia šlapimo nelaikymas, gali jausti baimę ir gėdą dėl galimo pratekėjimo ar kvapo. Dėl to gali atsirasti irzlumas ir pyktis, nekantrumas. Atsiranda sunkumų planuojant socialinę veiklą, susitikimus su draugais, ėjimą į parduotuvę. Žmogus gali pradėti vengti susitikimo su kitais asmenimis. Ši emocinė būsena gali pažengti iki sielvarto ar net depresijos“, – įspėja reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutė Ilona Kazlauskienė.

Anot jos, moterims šlapimo nelaikymas gali pasireikšti po lytinių organų operacijų, nėštumų, gimdymų, dėl menopauzės, šlapimo takų infekcijos, nuolatinio vidurių užkietėjimo, taip pat šis sutrikimas neretai pasireiškia sergant Parkinsono liga, išsėtine skleroze, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis.

Vyrams inkontinencija gali atsirasti po prostatos liaukos šalinimo operacijos, kuomet pažeidžiami sutraukiamojo raumens šlaplės rauko nervai.

Negalavimo tipai ir gydymas

Šlapimo nelaikymo laipsniai varijuoja nuo lengvo, kai šlapimas prateka kosint ar čiaudint, iki sunkaus, kai staiga pajaučiamas noras šlapintis ir nesugebama sulaikyti šlapinimosi, kol nueinama iki tualeto.

Specialistai šlapimo nelaikymą skirsto į kelis tipus: nusilpus dubens dugno raumenims, kai dėl tiesioginio spaudimo pilvo ertmėje čiaudint, kosint, juokiantis, keliant didelį svorį gali pasirodyti keli lašeliai šlapimo; šlapimo nelaikymas dėl pūslės persipildymo – kai dėl šlapimo takų blokavimo persipildo šlapimo pūslė ir šlapimas teka dažnai ir mažais kiekiais; staigus šlapimo nelaikymas – kai šlapimo pūslė nekontroliuojamai susitraukia esant infekcijai ar sergant neurologinėmis ligomis; funkcinis šlapimo nelaikymas susijęs su nervų sistemos funkcijų sutrikimu; mišrus šlapimo nelaikymas – kelių tipų šlapimo nelaikymas vienu metu.

Šlapimo nelaikymo gydymas priklauso nuo jo atsiradimo priežasties ir nelaikymo sunkumo laipsnio. Kartais gali būti reikalingas kompleksinis gydymas. Šlapimo nelaikymas dažniausiai gydomas šiais būdais: treniruojant dubens dugno raumenis pratimais, elektrostimuliacija; keičiant šlapinimosi įpročius: atidedant šlapinimąsi, ištuštinant šlapimo pūslę iki galo; keičiant gyvenimo būdą: planuojant lankymąsi tualete, reguliuojant skysčių vartojimą, laikantis dietos režimo, reguliuojant kūno svorį; medikamentais, medicininiais prietaisais, įdėklais ar operaciniu gydymu.

Kineziterapija ir profilaktika

Specialistai tikina, kad jeigu šlapimo nelaikymas nėra tiesiogiai susijęs su neurologinėmis ligomis, verta išbandyti kineziterapeuto sudarytą pratimų programą, skirtą dubens dugno raumenims stiprinti. Tai vienas iš efektyvių būdų gydyti šlapimo nelaikymą.

Anot I. Kazlauskienės, dubens dugno raumenys yra prisitvirtinę prie gaktikaulio, sėdynkaulių ir uodegikaulio, sudarydami raumenų sluoksnį, virš kurio yra šlapimo pūslė ir kiti pilvo ertmės organai. Gydant šlapimo nelaikymą, yra svarbu stiprinti visus dubens dugno raumenis. Tam labiausiai žinomi Kėgelio pratimai. Norint išmokti juos taisyklingai atlikti, pirmiausiai reikia suaktyvinti dubens dugno raumenis. Kaip tai padaryti, išsamiai gali paaiškinti kineziterapeutas. Šie pratimai yra skirti siekiant palaikyti arba grąžinti dubens dugno raumenyno funkciją.

„Jeigu pagrindinė šlapimo nelaikymo priežastis yra silpni dubens dugno raumenys, mankštinantis pagal kineziterapeuto sudarytą programą, pagerėjimo galima sulaukti po 4–6 savaičių“, – sako kineziterapeutė. Efektyviausia pratimus atlikti su individualia kineziterapeuto priežiūra. Svarbu suderinti kvėpavimą ir raumenų įsitempimą, įtempimo stiprumą. Vėliau, išmokus tinkamai atlikti pratimus, juos yra gana paprasta daryti savarankiškai. Pratimus galima atlikti tiek gulint, tiek sėdint ar stovint, todėl juos gali pavykti daryti bet kur: namuose, darbe, autobuse ar kitoje vietoje.

Kineziterapeutė primena, kad geriausia šlapimo nelaikymo problemų profilaktika yra dubens dugno raumenų funkcijos palaikymas, kurį rekomenduojama pradėti, kol dar nėra šlapimo nelaikymo rizikos veiksnių. Kalbant apie moteris, tai yra dubens dugno raumenų stiprinimas dar prieš nėštumą, gimdymą, menopauzę. Tokiu būdu yra užkertamas kelias šlapimo nelaikymui pasireikšti, nes būtent nusilpę raumenys ir yra dažniausia šlapimo nelaikymo priežastis.