Kineziterapija, arba judesio terapija, jau seniai įsitvirtinusi kaip svarbi medicinos srities dalis, padedanti žmonėms atgauti judesių funkcijas po traumų ar ligų. Nors Lietuvoje kineziterapija teikia neabejotiną naudą jau daugiau nei 30 metų, vis dar pasitaiko nemažai mitų ir klaidingų įsitikinimų apie šią sritį. Kai kurie žmonės vis dar mano, kad kineziterapija skirta tik vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie negali vaikščioti.
Iš tiesų kineziterapijos paslaugos gali būti naudingos bet kokio amžiaus žmonėms, siekiantiems pagerinti savo fizinę formą, išvengti traumų, atgauti jėgas po operacijų ar tiesiog palengvinti kasdienį kamuojantį nugaros skausmą.
Keli iš populiariausių mitų, supančių kineziterapiją yra: ar kineziterapija iš tiesų skirta tik pagyvenusiems žmonėms? Kokia kineziterapijos nauda jaunesniems ir fiziškai aktyviems pacientams? Kaip dažnai reikėtų lankytis pas kineziterapeutą, kad pasiektumėte norimų rezultatų? Atsakydami į šiuos ir kitus klausimus, norime paneigti kai kuriuos įsisenėjusius mitus ir suteikti aiškesnį supratimą apie tai, ką iš tikrųjų gali pasiūlyti šiuolaikinė kineziterapija Lietuvoje.
Mitai apie terapiją
Greitas rezultatas. Vienas iš dažniausių mitų apie kineziterapiją – manymas, kad ši terapija gali pasiūlyti itin greitus, “per naktį” pasireiškiančius rezultatus. Nors kai kuriais atvejais teigiami poslinkiai gali būti pastebimi jau po kelių procedūrų, dažniausiai kineziterapija reikalauja kur kas daugiau laiko ir pastangų. Deja, čia nėra universalios formulės, kuri veiktų visiems pacientams. Kiekvieno žmogaus situacija ir problemos yra unikalios. Be to, svarbų vaidmenį atlieka ir paties paciento motyvacija bei gebėjimas laikytis nustatyto gydymo plano. Tad realybė tokia, kad efektyvi kineziterapija reikalauja individualizuoto požiūrio, kruopštaus specialisto darbo ir glaudaus bendradarbiavimo su pacientu. Procedūrų skaičius bei jų dažnumas priklauso nuo konkrečių gydymo tikslų ir jų sudėtingumo. Be abejo, norint pasiekti ryškių ir ilgalaikių rezultatų, vieno ar vos kelių vizitų pas kineziterapeutą gali nepakakti. Tačiau kantrybė ir tinkamas įsitraukimas visada duoda vaisių – kineziterapija padeda žmonėms pagerinti fizinę ir emocinę savijautą bei atgauti pasitikėjimą savo jėgomis.
Tai tik fizinė veikla. Dar vienas paplitęs mitas - įsitikinimas, kad kineziterapija apsiriboja vien fiziniais pratimais ar mankšta. Nors judėjimas ir fizinis aktyvumas iš tiesų atlieka svarbų vaidmenį kineziterapijoje, ši sritis yra daug platesnė. Šiuolaikinė kineziterapija apima ne tik specialius pratimus, bet ir edukacinį darbą su pacientais. Kineziterapeutai moko pacientus taisyklingai atlikti judesius, paaiškina jų reikšmę, padeda suprasti savo kūno galimybes ir ribas. Be to, dėmesys skiriamas ne vien fizinei, bet ir psichologinei pacientų gerovei. Aptariami skausmo valdymo būdai, streso įveikos strategijos, gyvenimo būdo pokyčiai. Jei reikia, kineziterapeutai konsultuojasi su kitais specialistais, kad būtų sudarytas kuo efektyvesnis gydymo planas.
Brangus procesas. Kineziterapija neretai asocijuojasi su didelėmis išlaidomis, todėl kai kurie žmonės mano, jog ši paslauga jiems bus neprieinama. Iš dalies tai gali būti tiesa, kadangi Lietuvoje kineziterapijos paslaugos dažnai nėra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Visgi situacija gerėja – kai kurias procedūras jau dabar galima atlikti kompensuojant išlaidų dalį. Be to, anksti pradėtas gydymas padeda išvengti problemų paūmėjimo ir tolimesnių komplikacijų. Tad investicija į savalaikę kineziterapiją dažnai atsiperka sutaupant brangesnes procedūras ar net operacijas ateityje. Galiausiai, daugelis kineziterapijos klinikų siūlo lanksčias kainodaros galimybes, pritaikytas kiekvienam. Nereikėtų atmesti kineziterapijos vien dėl išlaidų, nes kartu atmetame ir galimybę pagerinti gyvenimo kokybę bei sveikatą.
Nereikalinga profesionali pagalba. Dar vienas paplitęs mitas - manymas, kad kineziterapiją galima sėkmingai atlikti ir be specialisto pagalbos. Žmonės mano, jog pakaks pasiskaityti straipsnių, paieškoti pratimų internete ar pasikliauti savo žiniomis. Tačiau praktika rodo, kad namuose atliekami pratimai dažnai būna neefektyvūs ar net žalingi, jei nėra aiškaus supratimo apie problemos priežastis. Tik profesionalus kineziterapeutas, įvertinęs paciento būklę, gali parinkti tinkamiausius pratimus ir juos koreguoti. Be to, kineziterapeutas stebi paciento pažangą, motyvuoja ir padeda išvengti pervargimo ar traumų. Nepatyręs žmogus vargu ar sugebės pasiekti tokius pačius rezultatus. Tad nors kai kuriuos paprastus pratimus galima atlikti ir namuose, visapusiškam kineziterapijos poveikiui būtinas glaudus bendradarbiavimas su specialistu.
Tik sužalojimams. Nors kineziterapija išties dažnai naudojama traumų ar operacijų atvejais, jos taikymo sritis yra daug platesnė. Kineziterapeutai gali padėti išspręsti įvairias neurologinių, kardiologinių, kvėpavimo ir kitų sistemų problemas. Kineziterapija taip pat yra labai veiksminga gydant lėtines ligas, tokias kaip artritas, osteoporozė, cukrinis diabetas. Reguliari kineziterapija ne tik padeda kontroliuoti ligų simptomus, bet ir gerina psichologinę savijautą bei pagreitina atsigavimą. Be to, kineziterapija puikiai tinka norintiems pagerinti savo fizinę formą, išlaikyti sveiką svorį ar tiesiog užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms ateityje.
Tik vyresnio amžiaus žmonėms. Nors pagyvenę žmonės dažnai pasitelkia kineziterapiją judėjimo palaikymui, stiprinti raumenis ir išvengti artrozės, ši terapijos forma tinka bet kokio amžiaus žmonėms. Kineziterapeutai gali padėti kūdikiams, turintiems vystymosi sutrikimų, paaugliams, patyrusiems traumas sportuojant, ir netgi nėščiosioms moterims. Kineziterapijos pratimai pritaikomi pagal kiekvieno poreikius ir amžių. Tad nereikėtų manyti, kad tai skirta tik pagyvenusiems pacientams.
Tik sportininkams. Nors sportininkai išties dažnai naudojasi kineziterapijos teikiama nauda greitesniam atsigavimui po traumų, ši terapija neturėtų būti siejama tik su profesionaliu sportu. Kineziterapija gali padėti kiekvienam, siekiančiam pagerinti savo fizinę būklę, sumažinti skausmus, atgauti judesių funkcijas po operacijų ar tiesiog gyventi aktyvesnį gyvenimą. Sportininkai čia tėra viena iš daugelio grupių, galinti pasinaudoti kineziterapijos privalumais.
Neveiksminga lėtinėms ligoms. Priešingai populiariam mitui, kineziterapija gali būti labai veiksminga valdant lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies nepakankamumas, artrozė, simptomus. Reguliarus fizinis aktyvumas, kvėpavimo pratimai, masažas padeda stiprinti raumenis, gerinti kraujotaką, palaikyti sąnarių funkcijas. Kineziterapija taip pat moko ligonių įvairių strategijų ir padeda prisitaikyti prie gyvenimo su negalia.