Kinijos ligoninėse ir poliklinikose mokama už kiekvieną žingsnį(1)

Lietuvė Laimutė Ramoss, prieš 7 metus išvykusi į Kiniją, ten sukūrė savo verslą, atidarė du biurus Šanchajuje ir Honkonge. Be to, su verslininku ispanu Antoniju Ramossu sukūrė šeimą ir susilaukė sūnaus. Per tiek laiko Laimutė ne kartą susidūrė su kinų medicina – tiek privačia, tiek valstybine, atsikratė alergijos ir saugiai pagimdė sūnų. Ji mielai pasidalino įspūdžiais.

Reklama

Taigi kaip gydoma Kinijoje?

Pirmiausia reikia pasakyti, kad Kinijoje žmonės gydomi dviem būdais: tradiciniu ir „western“ (liet. Vakarų). „Western“ sistema panaši į mūsų: gydytojas apžiūri pacientą, patikrina įvairiais aparatais, daro tyrimus, skiria vaistus ir tepalus, kurie padeda ligoniui pasveikti ar numalšinti skausmą. Šiuo būdu gydoma ir privačiose, ir valstybinėse gydymo įstaigose. Beje, privačios klinikos yra tik didžiuosiuose Kinijos miestuose.

Na, o tradicinėje kinų medicinoje gydymas paremtas žolelėmis ir masažais. Gydytojas ligonį patikrina klausos aparatu, skaičiuoja pulsą ir žiūri liežuvio spalvą. Būtent iš pulso jie nustato visas ligas, suranda jų priežastį ir ją gydo žolelėmis. Taip pat Kinijoje daugelis ligų gydomos masažuojant kojas. Spaudant pėdose esančius taškus aptinkamos ligos – jei paspaudus jaučiamas skausmas, vadinasi, kažkuris organas blogai funkcionuoja. Kiekvienas taškas atitinka tam tikrą vidaus organą.

Be to, tradicinės kinų medicinos atstovai, nustatydami ligos priežastį, daug dėmesio skiria moters menstruacijoms: aiškinasi, kokia kraujo spalva, sudėtis. Pasak kinų, sveikos moters menstruacijų kraujas turi būti skaisčiai raudonas ir skystas. Tradicine kinų medicina gydoma tik privačiai.

Ar išbandėte tradicinius kinų gydymo metodus?

Mane daugelį metų kamavo alergija, dėl to turėjau didelių odos problemų. Kinijoje apsilankiau privačiai pas gydytoją, ir jis nustatė, jog mano negalavimų priežastis – per didelis vandens kiekis organizme. Aš iš tiesų mėgstu marinuotus agurkėlius, raugintus kopūstus, silkę ir pan. – viską, kas turi daug druskos. O ji kaupia vandenį organizme, dėl to auga svoris, jaučiamas nuovargis, kemšasi kraujagyslės, atsiranda įvairiausių ligų ir alergijų.

Mane apžiūrėjo, po to sumaišė įvairių žolelių mišinį, kuris padėjo pašalinti vandens perteklių iš organizmo. Tą mišinį reikėjo virti puode apie pusantros valandos ir gautą skystį gerti rytais prieš valgį. Tiesą sakant, skonis buvo daugiau nei bjaurus. Tačiau kam tik nesiryžti dėl grožio ir sveikatos! Kas 7 dienas gydytojas keitė mišinio sudėtį. O juose buvo visko: ir šaknų, ir medžio žievių, ir sėklų, ir žiedų, tačiau kokių – nežinau.

Taip mane gydė apie mėnesį. Ir galiu pasakyti, rezultatas jaučiamas. Pirmiausia, pasikeitė mano skonis – pradėjau mėgti saldesnį maistą. Antra, nors valgiau daug, labai krito svoris. Organizmas valėsi taip, kad po 4-5 kartus per dieną tuštinausi. Atsirado daugiau energijos, dingo nuovargis. Iš tiesų jaučiausi pajaunėjusi 5 metais. Na, o svarbiausia – dingo alergija, ji nebekamuoja manęs jau keleri metai.

Kalbama, kad kinų masažai yra ypatingi. Tiesa?

Viskas priklauso nuo masažisto patirties ir profesionalumo – paprastai kuo ji didesnė, tuo geresnis efektas. Kiniškas masažas gerina įvairių organų būklę, stiprina imuninę sistemą. Įprastai jis daromas spaudžiant, tempiant ir kitaip veikiant tam tikrus taškus.

Kinai masažą itin plačiai taiko grožio industrijoje. Tarkim, net užsisakęs veido valymo procedūrą, gausi galvos, nugaros, rankų ir kojų masažą. Na, o pedikiūrą darydami būtinai pamasažuos kojas – net jeigu tas salonas įsikūręs kokiame nors turgavietės kampe. Tą patį galima pasakyti ir apie manikiūrą – kartu gausite masažo porciją. Prabangesniame salone būtinai dar ir pavaišins arbata bei cukranendrių lazdelėmis.

Masažas Kinijoje tikrai labai populiarus, visuose miestuose pilna salonų, jau nekalbu apie viešbučius. Taigi turistai neretai pasinaudoja puikia proga palepinti save, nes masažo paslaugos ten tikrai geros ir nebrangios. Tarkime, kojų masažas – apie 20 Lt.

Beje, kaip jau minėjau, reikia nepamiršti, kad Kinijoje paslaugos yra „išplėstinės“. Sakykim, tas pats kojų masažas. Pirmiausia inde, į kurį visada būna įtiestas vienkartinis polietileno įklotas (t. y. klientas niekada neprisilies prie indo sienelių plikomis kojomis), su įvairiais žolelių užpilais pamirkomos kojos. Kol jos mirksta, jums padaro sprando ir kaklo masažą. Tuomet nusausina kojas ir ištepa tepalais. Išmasažuoja pėdas, vėl ištepa ir palieka įsigerti. Tuo tarpu jums padaro nugaros, šlaunų ir blauzdų masažą. Kiek čia išvardinau – įeina į tą patį kojų masažą.

Tiesa, beveik kas kartą, kai ateini masažo, kinai pažiūri tavo delnų linijas. Net ir kai daro manikiūrą. Galbūt jie jose įžvelgia ligas ar blogai funkcionuojančius organus ir pagal tai žino, ką daryti?

Ar brangu gydytis Kinijoje?

Taip, gydytis tradiciniais kinų medicinos metodais yra brangu, bet ir veiksminga. Mano alergijos gydymo mėnesio kursas su žolelėmis kainavo daugiau kaip 850 litų.

Beje, „western“ medicina Kinijoje taip pat mokama, tačiau valstybinėse įstaigose paslaugos nebrangios. Pavyzdžiui, gydytojo apžiūra – beveik 1,30 Lt, plaučių peršvietimas su vaistais – apie 34 Lt.

Valstybinėje „western“ klinikoje lankiausi, kai prasidėjo inkstų uždegimas. Visa apžiūra, šlapimo testas ir 7 dienų lašelinių lašinimas su vaistais kainavo 85 Lt. Tiesa, prieš gydymo kursą uždavė keistoką klausimą: kaip norėsiu, kad man sulašintų vaistus – sėdint ar gulint? Pasirodo, sėdint paslauga yra pigesnė.

Kokio lygio valstybinės gydymo įstaigos?

Mažesniuose miesteliuose ligoninės labai nešvarios. Kartą į vietos ligoninę lydėjom verslo partnerį iš Vokietijos – krisdamas susižeidė, tad teko siūti žaizdą. Labai keista, tačiau patalpoje, kurioje siuvo žaizdą, galėjo dalyvauti kas tik norėjo. O kinams buvo smalsu pažiūrėti, kaip operuoja užsienietį, tad į tą patalpą prisirinko daug visai su juo nesusijusių pašalinių žmonių. Kitas keistas dalykas – nebuvo jokios slaugytojos, tad mūsų paprašė nuvalyti kraują, nors mes neturėjome sterilių kaukių ar pirštinių. Tiesa, buvo sulašintos kelios lašelinės (be jų kinai negali apsieiti, naudoja beveik kiekvienu atveju), tad jokių komplikacijų nekilo. Kai iš vadinamosios operacinės reikėjo pervežti į lašelinių kambarį, vežimėlio nedavė be beveik 40 Lt užstato. Kinijos ligoninėse ir poliklinikose mokama už kiekvieną žingsnį.

Tiesa, dar vienas keistas ir juokingas dalykas paplitęs valstybinėse įstaigose. Jokių eilių nėra, pas gydytoją užeina kas ir kaip nori. Paprastai vaizdelis toks: prie stalo sėdi gydytojas, o jį apspitę kokie penki pacientai (panašiai kaip mokykloje – per pertrauką mokytoja taiso kontrolinius darbus, o apie ją susigrūdę mokiniai). Tad kas pirmas pakiša lapelį, tas ir pasakoja savo ligos istoriją, o visi kiti klausosi. Taigi privatumo – jokio, bet pas juos taip įprasta.

Beje, Kinijoje šalia sergančiojo visada būna jo šeima. Dažnai vieną sunegalavusį lydi kokie penki artimieji, kurie jį slaugo, prižiūri, palaiko.

O gimdėte taip pat Kinijoje?

Taip, gimdžiau Šanchajuje, privačioje klinikoje „United Family Hospital“. Ji yra brangiausia šiame mieste. Čia gimdo Kinijos žvaigždės ir turtingieji. Viena gydytojo apžiūra kartu su vaistais ir tyrimais kainuoja nuo 340 iki 1100 Lt. Mano gimdymas kainavo kiek daugiau nei 34 tūkst. Lt. Mažuose miestuose už gimdymą tektų sumokėti apie 3500 Lt. Kaip minėjau, Kinijoje nemokamų paslaugų nėra. Tiesa, dirbantys kinai apdrausti valstybės, tačiau jiems dengia tik dalį gydymo. Todėl jie įpratę susitaupyti ligos atvejui, arba kaip mes sakome, juodai dienai.

Klinikoje „United Family Hospital“ jaučiausi kaip penkių žvaigždučių viešbutyje. Nuo pat pirmųjų vizitų pas gydytoją žinojau, kad čia saugu ir tinkamai bus suteiktos visos paslaugos. Todėl nė kiek nesijaudinau. O priežiūra ir paslaugos - tikrai aukščiausio lygio.

Visas personalas laisvai kalba angliškai. Gydytojai – iš įvairių šalių: Vokietijos, Prancūzijos, Kinijos. Kinai gydytojai – visi dirbę užsienyje, gydo pagal Amerikos ir Europos standartus. Mane nėštumo metu prižiūrėjo ir gimdyme dalyvavo gydytojas kinas. Beje, visą nėštumą jis mane labai „spaudė“ dėl svorio, tad kiekvieną kartą eidama pas jį šiek tiek mažiau pavalgydavau.

Tiesą pasakius, privačios klinikos klesti iš užsieniečių, kurių gydymo išlaidas dengia draudimas.

O kaip gydomi vaikai?

Kinai vaikų pas gydytoją neveda, nebent jie rimtai suserga. O mes sūnų vedame į tą pačią kliniką, kurioje gimdžiau. Ten profilaktinė priežiūra tokia pati, kaip ir pas mus: pas gydytoją reikia pasirodyti praėjus dviem savaitėms po gimdymo, vėliau - po mėnesio, tada po dviejų, trijų, pusmečio, 9 mėn. ir metų.

Beje, pagal kinų tradicijas pagimdžiusi moteris prie vandens negali liestis 30 dienų. Todėl ji tiek laiko nesiprausia, neplauna galvos ir nemaudo vaiko. Dažniausiai visą tą mėnesį ilsisi namie ir niekur neišeina, guli lovoje. Kūdikiu rūpinasi močiutės. Jei nesilaikys šių taisyklių, tikima, senatvėje turės problemų dėl nugaros ir galvos skausmų. Taip pat tą mėnesį jos nežiūri televizoriaus, nesinaudoja kompiuteriu, kad nepakenktų akims. Todėl kai aš po savaitės pradėjau dirbti, kinai labai stebėjosi.