Klaipėdoje pristatyta oraus senėjimo temai skirta konferencija

Lapkričio 30 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vyko šios ligoninės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos neurologų asociacijos surengta konferencija „Oraus senėjimo aktualijos neurologijoje“. Konferencija buvo skirta gydytojams neurologams, vaikų neurologams, kardiologams, psichiatrams, reabilitologams, šeimos gydytojams.

Reklama

Pasaulinis senėjimas (angl. global aging) sparčiai didėja ir yra didžiulis iššūkis turtingų šalių sveikatos apsaugos ir socialinei sistemai. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 701,2 tūkst. pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių. Jie sudarė 21,6 proc. visų gyventojų. Nuo 2008-ųjų pagyvenusių žmonių skaičius viršija vaikų iki 18 metų skaičių. 2011 m. pradžioje 100 vaikų teko 115 pagyvenusių žmonių (2001 m. pradžioje – tik 78).

Remiantis ES statistikos tarnybos („Eurostat“) prognozėmis, tikėtina, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, o Europos Sąjungoje – 27-35 proc. 2012 m. paskelbti Europos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais, todėl konferencijos metu mokslinikai daugiausiai dėmesio ir skyrė oraus senėjimo aktualijoms, ypač senėjimo ir neurologijos sąsajoms.

Klaipėdos krašto neurologų draugijos pirmininkė gydytoja Irena Virketienė konferencijoje sakė: „Žinoma, kad apie 50 proc. pokyčių, kuriuos vadiname senėjimo padariniais, iš tikrųjų sukelia judėjimo stoka ir su tuo susiję nenaudojamų raumenų ir kaulų nykimas bei funkcijų silpnėjimas. Profesinės veiklos tęstinumas sumažintu krūviu lėtina senėjimo procesus, didina savigarbą ir optimizmą. Aktyvus senėjimas (angl. active ageing) – tai sveikatos stiprinimo, dalyvavimo visuomenėje veikloje, saugumo ir savarankiškumo didinimo procesas, siekiant gyvenimo kokybės – orios ir sveikos senatvės“.

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai parodė, kad senėjimą, kaip orų, laimingą, daugiau įvardija žmonės, kurie anaiptol nėra per daug sveiki. Oraus senėjimo prielaidos – pakankamas optimizmas, tinkamas gyvenimo būdas, aplinkinių ir artimųjų parama, savikontrolė, mokėjimas būti vienam. Pakankamai gera fizinė sveikata nėra pagrindinė laimingo senėjimo sąlyga. Turint galvoje, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse kas dešimtas žmogus yra virš 65 m. amžiaus ir ši gyventojų dalis vis didėja, oraus senėjimo problema yra labai aktuali pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje. Kadangi dalis ligų vis dėlto sietinos su amžiumi, orus senėjimas priklauso ir nuo medikų, jų paramos ir pagalbos senėjimo laikotarpiu.

Konferencijos metu pranešimus skaitė daugiau nei dešimt mokslininkų iš Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų: Gyd. Irena Virketienė (KUL) pristatė temą „Sveika ir ori senatvė“, prof. V. Šapoka (VU) – „Aterosklerozės formų įvairovė ir prevencijos ypatumai“, prof. A.Venalis (VU) – „Senatvinės reumatinės ligos“, prof. D. Jatužis (VU) – „Kraujagyslinių ligų ankstyva diagnostika“, dr. R. Leonavičius (LSMU) – „Psichosocialinės intervencijos dirbant su neurologiniais pacientais“, prof. A. Vaitkus (LSMU) – „Vyresnių nei jaunesnių galvos skausmai“, dr. R. Kaladytė Lokominienė (VU) – „Parkinsono ligos ankstyvos diagnostikos kriterijai“, dr. V. Valeikienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas) – „Pažengusios Parkinsono ligos gydymas esant nusidėvėjimui“, gyd. V. Jaškevičienė (LSMU) – „Paroksizminiai sąmonės sutrikimai vyresniame amžiuje“, dr. L. Malcienė (KUL) – „Išsėtinė sklerozė vyresniame amžiuje“, dr. A. Gvazdaitis (KUL) – „Galvos smegenų kraujagyslių aterosklerotinių pažeidimų chirurginė korekcija“.

vlmedicina.lt