Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisija – įtakinga ar ne?
Trečius metus veikianti Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisija savo pavyzdžiu jau užkrėtė ir kauniečius - šie irgi planuoja steigti analogišką darinį savo savivaldybėje. Komisijos pirmininkė Natalja Istomina, apibendrindama dvejų metų veiklos patirtį, džiaugiasi medikų ir pacientų bendruomenių suartinimu, bet nuo pat pradžių abejojusi tokios komisijos būtinybe Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė išlieka skeptike ir dabar.
Pirmoji ir kol kas - vienintelė
Natalja Istomina sako, kad Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisija – tokia vienintelė Lietuvoje. „Vilnius turi Sveikatos reikalų komitetą, o kauniečiai nori turėti tokį patį patariamąjį organą miesto taryboje. Jie mūsų netgi prašė įstatų, man pačiai ne kartą teko bendrauti su Kauno sveikatos skyriaus vedėju Donatu Seniku, tik šiuo metu kažkas jiems šiuose planuose stringa, - kalbėjo komisijos pirmininkė. – Taigi tikrai galima sakyti, kad esame ne tik vieninteliai Lietuvoje, bet ir pirmieji. Siekėme, kad ir pacientai turėtų galimybę tokiu būdu dalyvauti savivaldoje, turėti savo balsą, nors ir patariamąjį“.
Portalo pašnekovė puikiai prisimena dar neseną komisijos veiklos pradžią ir patį jos kūrimąsi: „Buvome labai nustebę, kad tiek daug norinčių atsirado įsitraukti į jos veiklą. Vietų turėjome 11, o pageidaujančių buvo 17. Socialinių reikalų komitetas rinko organizacijas, buvo atsižvelgiama į jų statusą, nes daugelis vadinosi tiesiog klubais. Siekėme, kad būtų reprezentuojamos visos įmanomos grupės. Pavyzdžiui, siūlėsi tapti nariais net dvi cukriniu diabetu sergančiųjų organizacijos, tad balsuojant buvo išrinkta viena iš jų. Analogiškai buvo išrinkta ir pagyvenusių žmonių interesams atstovaujanti organizacija“, - pasakojo N. Istomina.
„Turime ir teritorinių ligonių kasų atstovą, ir savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų, medikų ir slaugytojų atstovus, taip pat – teisininką. O iš pradžių teko patirti ir priešiško požiūrio, patys valdantieji sakė, kad tokia komisija nereikalinga, bet dabar jau politikai kitaip vertina mūsų darbą. Asmens sveikatos priežiūros komisija tikrai turi ką daryti. Svarstome vienai ar kitai gyventojų grupei aktualius klausimus, gvildename medikų ir slaugytojų problemas. Po kiekvieno posėdžio pateikiame miesto Tarybai ar kitai institucijai rekomendacijas ar prašymus“, - sakė pirmininkė.
Mokinių sveikatos pažymos pateikiamos laiku
Ar kurios nors iš tų rekomendacijų realiai prisidėjo prie sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo Klaipėdoje? Atsakydama N. Istomina prisiminė prieš metus svarstytą klausimą dėl moksleivių sveikatos pažymų: „Vaikai į mokyklą eidavo be pažymų, šeimos gydytojas užpildydavo ne tuos dokumentus arba nepilnai, tėvai užplūsdavo poliklinikas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Tačiau dabar situacija tvarkosi, tėvai yra informuojami dar balandžio-gegužės mėnesiais. Šiuo atveju mūsų darbo poveikis – akivaizdus“.
Kitas komisijos darbo efektyvumo pavyzdys – spartus sureagavimas į gyventojų skundus Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (TLK) iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išbraukus apie 10 proc. visų pacientų. „Ir KTLK atsižvelgė į mūsų rekomendacijas, informavo visuomenę, kad žmonės prisiregistruotų įstaigose“, - prisiminė pirmininkė.
Tačiau dažniausiai, sakė pokalbininkė, tenka spręsti strateginius klausimus, gal 4 ar 5 raštus yra tekę išsiųsti ir Sveikatos apsaugos ministerijai. „Reaguojame į gyventojų skundus ir patys keliame problemas. Kitiems metams rengiant posėdžių planą visi komisijos nariai pateikia siūlymus. Suplanuojame po vieną klausimą vienam posėdžiui, bet jei sulaukiame gyventojų skundų, papildomai įtraukiame ir jiems aktualius klausimus arba suplanuotą klausimą nukeliame vėlesniam svarstymui. Nors iš tiesų kone nėra buvę posėdžio, kad būtų svarstomas tik vienas klausimas, paprastai – po 2-3“.
Du kartus komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl papildomų mokėjimų ligoninėse. „Kalbu ne apie kyšius, kurie yra jau kriminalinės srities problema, bet apie tuos atvejus, kai gydytojas ateina pas pacientą ar jo artimuosius su būtinų pirkinių sąrašu. Iš tiesų Lietuvos teisės aktai yra prieštaringi. Remiantis Konstitucija, medicina Lietuvoje yra nemokama, bet pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą pacientas, pageidaujantis kitokių gydymo priemonių, gali susimokėti kainos skirtumą. Pavyzdžiui, jei ligoninė jam skiria peniciliną, o žmogus nori vartoti kitokį antibiotiką, tarkim, - celosforiną. Žinome, kad dabar Klaipėdos jūrininkų ligoninėje tokių atvejų, kai gydytojas ateina su lapeliu, tikrai nebeliko, o Respublikinė ir Universitetinė ligoninės tokios praktikos net ir neslepia. Vaikų ligoninėje irgi tikrai taip nėra, ten yra tik atskiros mokamos palatos“, - apie tik dalinai išspręstą problemą kalbėjo N. Istomina.
Asmeninių klausimų neišsprendžia
O gyventojai skundžiasi įvairiomis problemomis, neretai kreipiasi ir asmeniniais klausimais. „Bet komisijai sunku kuo nors pagelbėti, jei klausimas – ne sisteminis, o pernelyg asmeninis, - pabrėžė N. Istomina. – Prisimenu vieną kuriozinį atvejį, kai žmogus atnešė šūsnį dokumentų ir skundžiasi, kad jam išgijus nuo vėžio nebeskiriama neįgalumo pašalpa. Arba neretai gyventojai praleidžia terminą kreiptis į kokią nors instituciją, pavyzdžiui, dėl neįgalumo nustatymo, ir tada kreipiasi į mus. Aišku, tarpininkaujame, bet įstatymas yra įstatymas“.
Tačiau karščiausia klaipėdiečių problema per pastaruosius dvejus metu neabejotinai buvo penkis kartus pakeltos paslaugų kainos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vaikų baseine. „Vien dėl baseino sulaukėme apie 30 ar 40 skundų. Apie tą pačią problema rašė ar pasakojo vis kiti žmonės. O vidutiniškai per mėnesį iš gyventojų sulaukiame apie 3-5 skundus. Dėl baseino buvome sulaukę skundų dar ir pernai, kai gavome žinią,esą jį ketinama uždaryti, bet išsikvietėme Loretą Venckienę ir ji tą informaciją paneigė. Sakė ieškosianti būdų, kaip padengti baseino išlaidas. Net mūsų komisija kreipėsi į „Klaipėdos vandenis“ su klausimu, ar negalima vaikų paremti vandeniu. Mums buvo paaiškinta, kad to neleidžia įstatymai – nebent pinigais, bet apie 200 tūkst. litų parama įmonei atrodė per didelė. Deja, šiais metais baseino kainos buvo pakeltos, nors tebeturiu gegužės mėnesio komisijos protokolą, kuriame surašyti pažadai to nedaryti. Tad šiuo atveju gyventojai buvo apgauti“, - kalbėjo portalo pašnekovė.
Pribloškė ministerijos klerko cinizmas
N. Istomina negali pamiršti ir skaudžiausio atvejo, kai į komisiją kreipėsi onkologinė ligonė, kuriai reikėjo tam tikros rūšies vaistų. „Ji iš SAM gavo net du atsakymus, kad vaistai nebus skirti. Atsakymuose buvo pateikti mokslinių tyrimų rezultatai, skelbiantys, kad minimi medikamentai gyvenimą pacientei pailgintų tik dviem savaitėmis. Tačiau kokio lygio turi būti biurokratinis klerkas, kad žmogui taip pasakytų: „Be vaistų gyvensi 5 savaites, su vaistais – 7 savaites. Tad ką tau duos tos papildomos 2 savaitės?“. Tuo labiau kad moteriai buvo kompensuojami kiti vaistai, kurie jai nepadėjo. Tačiau SAM atsakymas buvo kategoriškas – komisija taip nusprendė, ir nieko nebepadarysi. Aš, kaip mokslininkė, suprantu mokslinių tyrimų svarbą, bet taip kalbėti su sergančiu žmogumi – nesuvokiamas nežmoniškumas. Dabar ta moteris jau mirusi, bet išgyveno daugiau nei 5 ar 7 savaites – metus, tų vaistų taip ir negavusi“.
Moteris sako kartais komisiją sulaukiant ir biurokratinių atsakymų ir iš savivaldybės, nors ir retai. Vienas iš tokių atvejų, kai problema taip ir liko neišspręsta – atsisakymas paplūdimyje numatyti atkarpą gyventojams, ateinantiems čia pailsėti su savo augintiniais.
„O apskritai mūsų komisija siekia sujungti medikus ir pacientus, - atkreipė dėmesį politikė. - Kartais visuomenėje medikas piešiamas negražiai, kuriama priešprieša tarp jo ir paciento, nors kartais sveikatos priežiūros įstaiga – tiek pirminė, antrinė ar tretinė – nepateisina pastarojo lūkesčių, ir būtent dėl to kyla įvairios problemos. Gal žmogus tikėjosi daugiau dėmesio, daugiau pagarbos, daugiau jautrumo, bet nesulaukė. Seniai įrodyta, kad konfliktai kyla dėl neišsipildžiusių lūkesčių“.
Miesto Taryba, pasak N. Istominos, visuomet atsižvelgia į Asmens sveikatos priežiūros komisijos rekomendacijas ar prašymus. „Jeigu iš pradžių joje ir buvo skeptikų, bet dabar nebeliko“, - sakė pirmininkė.
Nauda – tik problemų viešinimas?
Prieš gerus dvejus metus skeptiškai žiūrėjusi į besikuriančią komisiją Klaipėdos savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Jūratė Asadauskienė neslepia ir dabar skeptiškai į ją žiūrinti, nors pati – viena iš komisijos narių. „Komisija sprendimų nepriiminėja, bet vis tiek tam tikrą darbą atlieka. Svarbu jau vien tai, kad sukviečia visas įstaigas, - kalbėjo J. Asadauskienė. – Tačiau pagrindinė komisijos funkcija – problemų viešinimas, ko nedarėme nei mes, nei niekas kitas anksčiau“.
Kaip pasikeitė komisijos darbas nuo jos įsikūrimo iki dabar? „Iš pradžių visi labai entuziastingai lankė posėdžius, o dabar to nebėra“, - tik tokį skirtumą pastebėjo Savivaldybės gydytoja. Tačiau palygindama laikotarpį, kai vadovaudavo Savivaldybės Sveikatos skyriui nesant komisijai, ir dabar, pašnekovė pasidžiaugė: „Kai svarstant kokį nors klausimą tenka sukviesti ne savivaldybei pavaldžias įstaigas, tai padaryti tapo paprasčiau“.
Portalui pasidomėjus valdininkės nuomone, ar komisija pateisinusi pacientų lūkesčius, J. Asadauskienė sakė tuo abejojanti: „Juk ši komisija nelabai gali ką konkretaus padaryti. O žmonės paprastai nori visko, šiandien ir dabar – Asmens sveikatos priežiūros komisija to padaryti negali. Tai, ką komisija daro, yra pasišnekėjimas, paanalizavimas, pavyzdžiui, apie pacientų srautus gydymo įstaigose, apie mokamas ar nemokamas paslaugas. Problemos labiau išsiaiškinamos, jos tampa aiškesnės ir patiems, ir pacientams, kurie komisijoje atstovauja įvairioms organizacijoms“.
Faktai:
Pirmasis Asmens sveikatos komisijos pirmasis įvyko 2011 m. birželio 8 d.
Komisiją sudaro pacientų interesus ginančių organizacijų atstovai Jūratė Mazajeva, Vaida Gerbauskienė, Irena Ona Linkauskienė, Eglė Petkutė, Neringa Venckienė, Nijolė Petrauskienė, Simona Baranauskienė, Dalia Bielskytė, Nadežda Rožnova, Sigita Vainienė; slaugos specialistų atstovė - Nijolė Saulienė; teisininkė Indrė Butvilė, Klaipėdos miesto savivaldybės gydytoja Janina Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovai Saulius Budinas, Nerijus Čapas, Artūras Razbadauskas, Natalja Istomina.
Susiję straipsniai
