Klaipėdos miesto ir krašto ligoniai, norėdami gauti geras medicinines paslaugas, susiduria su dideliais sunkumais. Jie nežino, kurioje ligoninėje yra geriau ir efektyviau jiems gydytis. Pagal egzistuojančius tarp ligoninių formalius ir neformalius susitarimus, pacientai, sergantys tomis pačiomis ligomis, skirtingomis savaitės dienomis ar net paros laiku yra nusiunčiami į skirtingas ligonines. Ekstriniais atvejais gaištamas brangus laikas vežiojant pacientus iš vienos gydymo įstaigos į kitą.
Miesto pagrindinėse sveikatos priežiūros įstaigose neracionaliai naudojami žmogiškieji (sveikatos priežiūros specialistų) ir materialiniai (sudėtinga medicininė aparatūra, pastatai ir kt.) sveikatos paslaugų ištekliai, nes nėra sistemingo, visiems suprantamo, logiško teikiamų sveikatos apsaugų paslaugų koordinavimo ir valdymo. Visos šios ir daugelis kitų problemų kyla dėl to, kad pagrindinėse miesto ligoninėse yra dubliuojamos teikiamos medicininės paslaugos.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pradėtos reformos pagrindinis tikslas - gerinti paslaugų kokybę ir paslaugų prieinamumą pacientams optimizuojant šalies ligoninių tinklą. Deja, sveikatos apsaugos (SA) paslaugos šiuo metu vis dar yra per brangios ir nepakankamai efektyvios, todėl šalies gyventojų sveikatingumo lygis negerėja, o nepasitenkinimas SA vis didėja. Būtina regionuose ieškoti vietinių resursų, įgalinančių palengvinti reformos eigą.
Dabartiniame SAM reformos etape daugiausia dėmesio skiriama resursų taupymui mažinant ligoninių skaičių. Pasirinktas lengviausias būdas. „3R“ sumažins ligoninių skaičių, bet nė kiek nepalies giluminių sveikatos apsaugos sistemos ydų. Šiame SAM pertvarkos plane nėra jokių naujų paskatų sistemos dalyviams pradėti veikti skaidriai ir racionaliai. Šiai ligoninių pertvarkai pasibaigus, po 2–3 metų, paaiškės, kad nė viena sisteminio lygio problema nebuvo išspręsta. Taigi viską reikės pradėti iš naujo, o tai ir vėl reikalaus didelių lėšų ir dar daugiau laiko. Po tokios ligoninių pertvarkos korupcijos požymių sveikatos sistemoje nesumažės, o dar didesnis galių sukoncentravimas dviejose ir taip jau per dideles galias turinčių ligoninių administracijose, Kaune ir Vilniuje, gali tik dar labiau pagilinti sisteminio lygio problemas bei sunaikinti konkurencijos užuomazgas.
Situacija Vakarų Lietuvoje
Klaipėda - po šalies sostinės greičiausiai besiplečiantis šalies miestas, o vasaros mėnesiais kartu su pajūrio kurortuose poilsiaujančiais žmonėmis gyventojų skaičiumi prilygsta Vilniui. Vakarų regione, palyginti su kitais mažesnių miestų ligoninių tinklais, daug plačiau išvystyta gydymo įstaigų infrastruktūra, kurioje dirba apie 4000 gydytojų ir 10 000 medicinos slaugytojų. Be to, svarbu pridurti, kad Klaipėdos universitete jau vienuolika metų veikia Sveikatos mokslų fakultetas (1600 studentų per metus), Medicinos edukacijos ir Medicinos technologijų katedros, Medicininių technologijų laboratorija, dirba 10 biomedicinos profesorių, apie 40 biomedicinos mokslų daktarų, daug gydytojų ir kitų specialybių medikų.
SAM planuojamas ligoninių jungimas
Klaipėdos ligoninių sujungimas į vieną respublikinio lygmens (kaip Šiaulių, Panevėžio ar Alytaus respublikinės ligoninės) gydymo įstaigą SA paslaugų kokybės nepagerins. Situacija gali pablogėti, nes sumažės finansavimas ir resursai. Sujungus ligonines ir sumažinus finansavimą Klaipėdos regiono SA sistema gali susitraukti ir labai susilpnėti. Be to, keičiamas valdymo principas gali visiškai sujaukti dabartinį ligoninių funkcionavimą, nes pernelyg sustambintos ligoninių administracijos dažnai siekia sau naudingų tikslų, nepakankamai juos derindamos su ligoninėse dirbančių specialistų, darbuotojų ir pacientų interesais.
Kaip pagerinti situaciją
Ši situacija gali būti pagerinta Vakarų Lietuvoje sukūrus trečiąjį nacionalinio lygmens universitetinį SA paslaugų teikėją. Svarbu paminėti, kad ši idėja iškelta dar 2002 metais, valstybės užsakymu švedų ekspertams atlikus Lietuvos SA sistemos įvertinimą. Atliktos studijos išvadose ekspertai nurodė būtinybę Klaipėdoje organizuoti trečią universitetinio lygmens SA paslaugų teikimo centrą.
Šios idėjos realizavimą labai apsunkina tai, kad trijų didžiausių Klaipėdos ligoninių finansavimas vykdomas iš skirtingų šaltinių bei jų steigėjai yra skirtingi. Žinome, kad reformos vykdytojai intensyviai dirba tam, kad pašalintų šią problemą. Suvienodinus ligonių steigėjus reformos realizavimas Klaipėdoje taptų paprastesnis, tačiau tai pareikalautų vieno iš steigėjų savo teisių perdavimo kitam arba galiojančių įstatymų pakeitimų.
PASIŪLYMAS
Mes siūlome Klaipėdos ligoninių steigėjams (Klaipėdos miesto savivaldybei ir LR SAM) kartu su Klaipėdos universitetu įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją „Klaipėdos klinikos“.
Tai idėja geranoriškai susitarus organizuoti trečiąjį nacionalinio lygmens sveikatos paslaugų teikėją nekeičiant ligoninių finansavimo šaltinių ir ligoninių steigėjų. Asociacija pagal paruoštą planą leistų palaipsniui optimizuoti sveikatos paslaugų teikimą ligoninėse, paskatintų atsisakyti dubliuojamų profilių bei įgalintų atlikti ligoninių profiliavimą pagal jose teikiamų SA paslaugų pobūdį. Realizavus šia idėją Vakarų Lietuvos SA paslaugų kokybė pagerėtų pradėjus racionaliau naudoti turimus žmogiškuosius ir materialinius resursus bei lėšas. Atsirastų galimybė pritraukti papildomų investicijų, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, pradėti realius biomedicininius mokslinius tiriamuosius projektus. Atgaivintų visą sistemą.
Klaipėdos ligoninių asociacija ,,Klaipėdos klinikos”
Mano galva, nėra labai svarbus asociacijos valdymo modelis, svarbu, kad tokia asociacija taptų reali. Ligoninių asociacijos vadovybė kartu su asociacijos narių (Klaipėdos universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Klaipėdos vaikų ligoninė) vadovybėmis bei Klaipėdos universitetu, vadovaudamiesi asociatyviu principu, kuria „Klaipėdos klinikas“ atsižvelgdami į egzistuojančius sveikatos paslaugų poreikius regione ir veikiančius įstatymus, palaipsniui pritaikydami tam jau egzistuojančią ligoninių struktūrą. „Klaipėdos klinikos“ galėtų būti sudarytos iš 14 funkcinių padalinių (ligų gydymo centrų - klinikų).
Kiekvienam ,,Klaipėdos klinikų’’ funkciniam padaliniui turėtų vadovauti Klaipėdos ligoninių asociacijos ir jos narių - ligoninių - vadovybių paskirti iškiliausi tos srities mokslininkai-klinicistai. Jie kartu su gydymo įstaigos, t.y. ligoninės, kurioje yra įkurta klinika, administracija organizuoja to profilio, kuriam vadovauja, sveikatos paslaugų teikimą.
Beje, ligonių kasų veikla taip pat gali būti lengvai priderinama prie tokių centrų veiklos.
Žinoma, būtina tiksliai apibrėžti atskirai kiekvienos klinikos-ligų gydymo centro teikiamų paslaugų pobūdį ir apimtis, kūrimo sąlygas (klinikos apimtis, galimą lokalizaciją, teikiamų paslaugų lygis) ir numatyti konkrečius terminus su tam tikru pereinamuoju laikotarpiu, per kuriuos tokia klinika gali pradėti funkcionuoti.
Klaipėdos universitetas, bendradarbiaudamas su VU MF ir LSMU, galėtų būti jungiantis, neutralus ,,Klaipėdos klinikų” kūrimo koordinatorius, o vėliau klinikinės veiklos kuratorius. Svarbu paminėti, kad, be reformos pagrindinių tikslų įgyvendinimo, t. y. gerinti paslaugų kokybę ir paslaugų prieinamumą pacientams, tai būtų labai svarbus impulsas biomedicininių mokslų studijų ir mokslinių tyrimų plėtrai universitete ir klinikose bei ilgalaikis poveikis SA paslaugų kokybės gerinimui ateityje.
,,Klaipėdos klinikų” kūrimo projektiniai darbai galėtų būti realizuojami nacionalinės reikšmės projekto programos rėmuose, kuri gali būti finansuojama valstybinėmis ir/ arba ES lėšomis.
Klaipėdos ligoninių asociacijos - ,,Klaipėdos klinikų” kūrimas
Klaipėdos klinikų kūrimo darbams realizuoti turėtų būti suorganizuota iniciatyvinė grupė (taryba). Į jos sudėtį turėtų įeiti:
SA paslaugų teikėjai:
SA paslaugų gavėjai:
Prof. Algimantas Kirkutis