Psichologė: jauni žmonės vis dažniau susiduria su ketvirčio amžiaus krize

„Ketvirčio amžiaus krizę galima apibrėžti kaip nerimą dėl gyvenimo kokybės ir krypties, siekiant įsitvirtinti suaugusiųjų pasaulyje. Ji paprastai ištinka 18–25 m. jaunus suaugusiuosius, tačiau gali užsitęsti ir iki 30-35 metų“, – sako „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Miglė Remeikė, į kurią pagalbos vis dažniau kreipiasi jauni žmonės.

Centro įkūrėjo, psichologo Antano Mockaus teigimu, Lietuvoje vis dar menkai pažįstamas ir vertinamas žmogaus vidinis emocinis pasaulis, todėl ir jaunus žmones užklumpantys sunkumai nevertinami rimtai, manoma, kad jaunas žmogus su jam kylančiais iššūkiais turi susidoroti pats. „Ir vis dėlto išbristi vienam kai kada gali būti per sunku – tai rodo ir psichikos sutrikimų statistika. Visuomenės spaudimas, palaikomas iškreipto tikrovės vaizdo socialiniuose tinkluose, kuria aplinką, kurioje lūkesčių kartelė jaunam žmogui keliama gerokai per aukštai. Profesinės aukštumos, nuolatinis tobulėjimas, materialinė gerovė, sėkmė asmeniniame gyvenime – visai normalu, jei to pasiekti nepavyksta arba nesinori“, – sako A. Mockus.

Plačiau apie ketvirčio amžiaus krizės priežastis ir jaunosioms kartoms tenkančius iššūkius pasakoja sveikatos psichologė Miglė Remeikė.

Kada jaunų suaugusiųjų patiriami sunkumai virsta krize?

Psichologas Jeffrey Arnett rašė apie 18–25 m. jaunus suaugusiuosius, kurie neskuba pradėti tradicinio suaugusiojo gyvenimo su šeima, vaikais, nuosavu būstu, karjera, o ieško savo vietos pasaulyje. Besiformuojantys suaugusieji jaučiasi kažkur tarp paauglystės ir suaugystės – jau yra atsakingi už save, bet dar nesijaučia suaugę. Taip pat šis amžius – galimybių, nestabilumo ir pokyčių metas. Jaunuoliai iš tėvų namų išsikelia gyventi savarankiškai, studijuoja, keliauja, susiranda naujus darbus, formuoja santykius, bando suprasti, kas jiems patinka ir nepatinka, testuoja visuomenės ribas. Būtent šios raidos stadijos fone ir vyksta ketvirčio amžiaus krizė.

Šiuo atveju krizę provokuoja gyvenimo permainos ir kaip atsakas į tas permainas kylančios neigiamos emocijos. Jos gali kilti iš aplinkos spaudimo, pavyzdžiui, šeima labai nori, kad jaunuolis rinktųsi tam tikrą specialybę universitete, kai pačiam jaunuoliui aišku, jog tai – ne jo kelias. Darbdavys gali kelti lūkestį, kad žmogus visada būtų labai produktyvus ir motyvuotas, nors realybėje visada būti produktyviam ir motyvuotam nėra įmanoma. Visuomenė kelia lūkestį būti sėkmingam – turėti gerą darbą, išsilavinimą, sukaupti materialinių gėrybių.

Tačiau įtampa gali kilti ir iš vidaus, kai supranti, kad galimybių labai daug, o ko norisi – pačiam neaišku arba tų norų neįmanoma greitai įgyvendinti. Gali būti taip, kad kitų lūkesčiai tampa pačių jaunų žmonių lūkesčiais sau – turiu būti produktyvus, tik tada būsiu vertingas; turiu įgyti gerą išsilavinimą, nes tik tada pasieksiu materialinę gerovę.

Kokios šio amžiaus tarpsnio pagrindinės užduotys žmogui ir kas apsunkina jų įgyvendinimą?

Šiame gyvenimo tarpsnyje žmogus lyg ir išgyvena savo geriausius gyvenimo metus, bet, iš kitos pusės, turi pasiruošti suaugusiojo gyvenimui. Sociologė Milda Pivoriūtė savo disertacijoje apie ketvirčio amžiaus krizę rašo, jog besiformuojančio suaugusiojo raidos stadijoje žmogui tenka net 4 tikslai: atrasti save, tapti sėkmingam, pasiekti finansinę nepriklausomybę, patirti jaunystę.

Nenuostabu, kad turint tokius tikslus kyla įtampa, nes jie gali vienas kitam prieštarauti. Pavyzdžiui, jei žinau, kuo noriu būti, bet šis darbas – menkai apmokamas. O gal noriu metus pakeliauti, pamatyti pasaulį, bet bijau praleisti karjeros galimybes. Taip pat šiuo metu jauni žmonės turi be galo daug pasirinkimų – gali studijuoti keliasdešimtyje skirtingų studijų programų. Kaip žinoti, kuri bus tinkamiausia? Gali gyventi daugelyje pasaulio šalių, bet kaip ją pasirinkti? Nepamirškime to, kad kartais šių tikslų įgyvendinimą apsunkina aplinkybės. Dažnai – finansinės arba kylančios iš kitų žmonių lūkesčių jaunam suaugusiajam.

Ar mūsų gyvenamasis laikas jums atrodo palankus jaunam žmogui?

Kalbant apie Vakarų pasaulį, viena vertus, laikai labai palankūs – mūsų ekonominė situacija gera, galime laisvai keliauti po įvairias pasaulio šalis ir ten semtis patirties, dirbti, studijuoti, galime laisvai rinktis karjerą, turime socialines garantijas, kurios užtikrina, kad net nesėkmės atveju neteks badauti.

Iš kitos pusės, kai, rodos, viskas įmanoma, atsiranda didelis spaudimas, jog sėkmė priklauso tik nuo paties žmogaus, nors realybėje nebūtinai taip yra. Ypač socialinėse medijose galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad gali turėti viską, ko nori, tereikia labai norėti ir pakankamai stengtis. Tokiu atveju, ištikus nesėkmei, atsakomybė krenta vien tau – per mažai norėjai ir stengeisi, todėl ir nepasisekė.

Sekamiausi influenceriai nuolat keliauja po gražiausius pasaulio kampelius, vysto sėkmingus verslus. Stebint tokį gyvenimą neretai gali kilti pavydas ir kitos neigiamos emocijos. Net jei socialinėje medijoje ir transliuojamos turinio kūrėjų nesėkmės, jos transliuojamos jau krizei praėjus, kai galima apie tai pasakyti ką nors pozityvaus. Taigi, naudojantis socialine medija svarbu nepamiršti, kad daug kas lieka „už kadro“, o mūsų akis pasiekia gražiausios akimirkos.

Kaip jaunam suaugusiajam įveikti sunkumus galėtų padėti aplinka?

Ketvirčio amžiaus krizę išgyvenančiam jaunuoliui labai svarbu jausti artimųjų, draugų palaikymą. Leiskite tokiam žmogui su jumis atvirai pasikalbėti ir nesumenkinkite jo problemų. Jei esate pats išgyvenęs ar šiuo metu išgyvenate ketvirčio amžiaus krizę, nebijokite pasidalinti savo patirtimis. Jos nebūtinai bus tokios pačios, tačiau padės jam suvokti, kad nėra vienas.

Jauno suaugusiojo tėvams gali būti sudėtinga atidžiai išklausyti savo atžalos išgyvenimus, nepuolant dalinti patarimų, tačiau siūlau susilaikyti, nebent tų patarimų prašo jūsų vaikas. Geriau padėkite savo palaikymu ir nekurkite papildomo spaudimo savo atžalai. Jeigu matote, kad jūsų artimasis patiria depresijos simptomus ar stiprų nerimą, o gal ir panikos atakas – paskatinkite jį kreiptis pagalbos. Svarbu žinoti, kad psichologas gali padėti ne tik esant psichikos sveikatos sunkumams ar sutrikimams, bet ir atsidūrus krizinėse situacijose. Psichologo konsultacijose galima geriau pažinti save, išmokti reguliuoti savo emocijas, sulaukti palaikymo ir rasti jėgų išgyventi sudėtingas situacijas.