Klaipėdos oftalmologai laukia teisės skirti vaistus aklumui gydyti, kurią turi kolegos Vilniuje ir Kaune

Prireikus vaistų apakusioms akims, konkrečiau  - amžinės geltonosios dėmės degeneracijai gydyti, Vakarų regiono gyventojai priversti važiuoti per visą Lietuvą į Kauną ar Vilnių. Mat tik šiuose miestuose įsikūrusių universitetinių ligoninių klinikose dirbantiems oftalmologams suteikta teisė skirti vaistus „Ranimizumabum“.

Reklama

Klaipėdos oftalmologai diskriminuojami?

Uostamiesčio ligoninių akių ligų gydytojai puse lūpų kalba, kad Klaipėdos gydytojai visuomet buvo diskriminuojami. Nelygybė neva esanti ir Santariškių klinikas lyginant su Kauno – pastarosios visuomet pirmos gaunančios naujausius medikamentus. Tiesa, ne visi gydytojai panoro tokias savo mintis reikšti atvirai – kai kurie to nedrįso daryti be ligoninės vadovo leidimo. Kadangi ne su visais vyriausiaisias gydytojais portalui pavyko susisiekti, cituojame Klaipėdos universitetinės ligoninės 2-ojo akių ligų skyriaus vedėjo Audriaus Valatkos mintis, kuris, kaip supratome, turi teisę bendrauti su žurnalistais ir neatsiklausęs darbdavio.

  „Šiek tiek turbūt gal ir yra tos diskriminacijos, - paprašytas įvertinti vaisto „Ranimizumabum“ skyrimo tvarką, kalbėjo gydytojas. - Jau daugelį metų yra nusistovėjusi tvarka, ir ji nekeičiama“. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad jau ir KUL turi specialią įrangą – belieka atlikti kitus formalumus, reikalingus įgyti teisę pacientams skirti vaistą. 

Kitąmet į Kauną nebereikės važiuoti

Išsamiau apie šių vaistų skyrimo tvarką „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino KUL akių ligų gydytoja Jurgita Popovienė. Ji atskleidė, kad šlapiosios amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydymas į stiklakūnį leidžiamais vaistais Lietuvoje pradėtas prieš metus – Vilniuje ir Kaune. „Pradėta gydyti vaistais „Avastin“, kurie skirti storosios žarnos vėžiui gydyti, - aiškino gydytoja. - Šiais metais didelėmis oftalmologų pastangomis buvo pasiekta, kad ligonių kasos nupirktų „Ranimizumabum“.  Vaistams leisti į stiklakūnį reikalinga bazė: tiek technologijos, tiek ir teisinė, tai yra sutartys su Valstybine ligonių kasa“.

Šiemet KUL įsigijo optinės koherentinės tomografijos įrangą, kuria nustatoma, kada ir kokiomis ligomis sergančius pacientus galima ir reikia gydyti minimais vaistais. „Kitas etapas - teisinės bazės sukūrimas, įvairių reglamentuojančių dokumentų parengimas, - sakė J. Popovienė. - Tikimės, kad ateinančiais metais galėsime padėti savo pacientams ir jiems nereikės vykti į kitus miestus“.

Skiriamas tik oftalmologiniuose centruose

Portalas paklausė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų oftalmologų nuomonės apie klaipėdiečių minimą tariamą ar ne diskriminaciją, lyginant su kitomis šalies universitetinėmis ligoninėmis. Deja, atsakymas pasiekė labai lakoniškas, kuriame nė žodžiu neužsiminta apie diskriminaciją. „Šis vaistas yra nupirktas centralizuotai ir skiriamas visiems Lietuvos pacientams, kurių gyvenamoji vieta neturi reikšmės. Šis preparatas skiriamas griežtai pagal indikacijas – nesvarbu, kur pacientas gyvena. Kadangi oftalmologiniai centrai yra įsikūrę Kaune ir Vilniuje, čia gydomi pacientai ir iš visų kitų Lietuvos miestų. Šiuo metu klinikose šiuo vaistu nuo aklumo yra gydomi pacientai ir iš Klaipėdos, ir iš Mažeikių bei Vilniaus ir Kauno“, - teigė Kauno klinikų atstovė spaudai Eglė Žemaitienė.

Klaipėdiečiams trūksta kvalifikacijos?

Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ugnė Butkutė esamą minimų medikamentų skyrimą grindė ir gydytojų kvalifikacija: „Gydymas vaistu „Ranibizumabum“ atliekamas kvalifikuotų oftalmologų, turinčių vaistų leidimo į stiklakūnį patirties, tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose universiteto klinikose. Šie vaistų skyrimo kriterijai yra patvirtinti Lietuvos akių gydytojų draugijos. Vaistas centralizuotai yra perkamas pirmą kartą, planuojant tolesnius šio vaisto pirkimus bus įvertintas jo poreikis, remiantis ne tik statistiniais duomenimis, bet ir pagal faktinį vaisto sunaudojimą, pacientų srautus, jų gyvenamąją vietą. Taip pat pranešame, kad nė viena iš Klaipėdos regione esančių gydymo įstaigų nėra pateikusi Valstybinei ligonių kasai poreikio gauti ar prašymo skirti šį vaistą“.

Specialistė pabrėžė, kad vaistas Kauno ir Santariškių klinikose yra prieinamas visiems vaisto skyrimo indikacijas atitinkantiems pacientams, kur jie begyventų. „Nustatęs diagnozę gydytojas oftalmologas pacientui išduoda siuntimą tretinio lygio oftalmologo paslaugoms. Klaipėdos regione šiuo metu nėra galimybės pacientams gauti gydymo šiuo vaistu, kadangi šiandien nėra specialistų, kurie turėtų visą ligos diagnostikai, gydymui reikalingą įrangą bei patirties, gydant akių ligas fotodinamine terapija ar intravitrealinėmis injekcijomis. Šiuo metu tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikose ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose yra ligos diagnostikai, gydymui reikalinga įranga bei dirba  kvalifikuoti gydytojai oftalmologai, turintys vaistų leidimo į stiklakūnį patirties“.

Skirs porai šimtų pacientų

U. Butkutė paaiškino, kad amžinės geltonosios dėmės degeneracija yra dviejų ligos tipų: klasikinio ir slaptojo tipo gyslainės neovaskuslinė membrana. „Klasikinio tipo gyslainės neovaskulinė membrana yra gydoma Lietuvos Kauno klinikose ir Santariškių klinikose centralizuotai perkamu vaistu nuo 2007 m. , todėl planuojant paskirstyti vaistą slaptojo tipo ligos formai gydyti gydytojai specialistai Valstybinės ligonių kasos organizuoto posėdžio metu bei vadovaudamiesi Lietuvos akių gydytojų draugijos parengtomis vaistų skyrimo indikacijomis nusprendė pirmą kartą centralizuotai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)  biudžeto lėšomis pirkti vaistą „Ranibizumabum“  ir skirti jį minėtoms klinikoms“.

Iki tol už labai brangius vaistus, kurių viena ampulė kainuoja apie 3 tūkstančius litų, pacientai susimokėdavo patys. Iš PSDF lėšų šiemet  įgytus medikamentus minimai ligai gydyti planuojama skirti apie 210 pacientų, kiekvienam vidutiniškai po 5 šio vaisto injekcijas.

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – liga, sukelianti aklumą, kuria serga vyresnio amžiaus žmonės. Todėl, senstant populiacijai, daugėja ir pacientų. Klasikinio arba sausosios formos amžinė geltonosios dėmės degeneracija vystosi labai lėtai ir yra beveik negydoma , o šlapiosios formos ligai gydyti taikomi įvairūs metodai. Vienas jų – gydymas minėtais vaistais.

Ligita Sinušienė