Kineziterapijos svarba reabilitacijoje: kelias į visavertį gyvenimą

Artėjant Pasaulinei kineziterapijos dienai Panevėžio teritorinė ligonių kasa primena, kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos ambulatorinės reabilitacijos procedūros gali padėti sutrikus sveikatai ir atkurti sutrikusias biopsichosocialines funkcijas, darbingumą, sumažinti neįgalumo reiškinius ar jų išvengti.

Reklama

Reabilitacijos procedūras parenka gydytojas

Pradinė medicininė reabilitacija skiriama, kai atsiranda sutrikimų ūmiu ar poūmiu ligos periodu arba paūmėjus lėtinei ligai, kai ribojami normalūs, įprasti žmogaus veiksmai. Kai taip nutinka ir yra požymių, kad sveikatą galima susigrąžinti reabilitacijos procedūromis, siekdamas mažinti ligos komplikacijų riziką ir aktyvinti žmogaus kūno funkcijas, ambulatorinio gydymo metu šeimos gydytojas išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai gauti. Į konsultaciją būtina užsiregistruoti per 60 dienų. Tai nėra terminas patekti pas FMR gydytoją – per šį laikotarpį būtina tik užsiregistruoti. Tiesa, svarbu, kad paskirtos pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos yra teikiamos toje pačioje gydymo įstaigoje, kurioje konsultavo FMR gydytojas.

FMR gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę, kūno funkcijų sutrikimus ir pagal poreikį skiria mažos, vidutinės, didelės ar didžiausios apimties individualias pradinės ambulatorinės reabilitacijos procedūras, neretai – ir papildomas grupines. Vieno pradinės reabilitacijos gydymo epizodo metu gali būti skiriama iki 25 procedūrų – kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, gydomojo masažo, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Iš jų bent 10 turi būti atliekama individualiai.

Veiksminga medicininė reabilitacija – tai kompleksinis šios reabilitacijos metodų taikymas, kurį skiria FMR gydytojas pagal siuntime nurodytą diagnozę, funkcinių sutrikimų ir ligos sunkumo laipsnį. Reabilitacijos procedūros turi būti pradedamos kuo greičiau po FMR gydytojo konsultacijos, ne vėliau kaip per 2 mėnesius, nebent gydytojas nustato ir įrašo, kad jas reikėtų pradėti vėliau, pavyzdžiui, po traumos reikia sulaukti, kol sugis lūžis ir pan. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, po dienos chirurgijos paslaugų, pacientas gali būti siunčiamas į reabilitacijos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą be pradinės reabilitacijos.

Kineziterapijai svarbus aktyvus paciento dalyvavimas

Norint geresnio gydymo rezultato, pacientai turėtų atlikti visas paskirtas pradinės reabilitacijos procedūras. Pacientų dalyvavimas reabilitacijos procese, noras gydymo įstaigoje įgytas žinias ir praktinius įgūdžius panaudoti namuose padeda kur kas greičiau susigrąžinti sveikatą. Prie to labai prisideda kineziterapija.

Kaip teigia Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro kineziterapeutė Joana Kruopienė, kineziterapija ir pradinės, ir ambulatorinės reabilitacijos metu yra labai svarbus gydymo metodas, kuris parenkamas atsižvelgiant į paciento bendrą būklę bei nusiskundimus ir diagnozę. Ši procedūra kartu su kitomis garantuoja ilgalaikį rezultatą. Kineziterapija lavina taisyklingą laikyseną, pusiausvyrą ir koordinaciją, ištempiami sutrumpėję audiniai, stiprinami pailgėję ir nusilpę raumenys, didinama judesių amplitudė, gerinamas judėjimas, treniruojama ištvermė, aktyvinama kraujotaka, mažinamas skausmas, suteikiama teigiamų emocijų.

J. Kruopienė pastebi, kad pacientai gana greitai pajunta teigiamą kineziterapijos poveikį, išmokę pratimų, gauna kineziterapeuto patarimų, ką atlikti namuose ir ateityje.

„Kineziterapija – labai svarbi ambulatoriškai besireabilituojančiam pacientui. Jos metu pasiektas rezultatas – tai paciento ir kineziterapeuto bendravimo ir darbo vaisius“, – sako ilgametė kineziterapeutė.

Kai pradinės reabilitacijos neužtenka

Nors dažnai pacientai galvoja, kad po pradinės reabilitacijos būtinai turi būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, tačiau ambulatorinės reabilitacijos poreikį nustato FMR gydytojas, įvertinęs paciento būklę po pradinės reabilitacijos. Tik tuo atveju, jei pradinė reabilitacija nedavė pakankamo rezultato, kai funkcijų sutrikimai išlieka ir joms atstatyti prireikia intensyvesnių pastangų, skiriama ambulatorinė reabilitacija.

Šio tipo reabilitacija apima jau platesnį ratą priemonių – atsiranda ir psichologo, ir socialinio darbuotojo konsultacijos. Jei reikia, pacientui gali būti parenkamos įvairios ortopedinės ar kitos techninės priemonės.

Sudėtingesniais atvejais – po sunkių ligų, traumų – gali būti skiriama stacionarinė reabilitacija. Suaugusiesiems ji paprastai skiriama po gydymo ligoninėje, o vaikams ši sąlyga nebūtina.

Dėl tos pačios ligos suaugusiems žmonėms gali būti skiriamas vienas PSDF lėšomis apmokamas ambulatorinės ir (ar) stacionarinės reabilitacijos kursas per vienerius kalendorinius metus, vaikams – ir kelis kartus tais pačiais metais. Pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems dėl tos pačios ligos gali būti skiriamos 2 kartus per metus.

Svarbu žinoti, kad pacientas turi teisę reabilitacijos įstaigą pasirinkti pats. Jei pacientas pageidauja ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gauti sanatorijoje, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos jam nebus kompensuojamos. Tačiau pacientas jų įsigyti neprivalo, nes galima atvykti tik reabilitacijos procedūroms gauti. Vis dėlto dažniausiai pacientai renkasi gauti reabilitacijos procedūras arčiau namų esančių gydymo įstaigų ambulatorinės reabilitacijos skyriuose.