Klimato kaita gali „pažadinti“ labiausiai bijomos ligos pasaulyje virusą

Mokslininkų teigimu, tikėtina, jog Sibire tirpstant amžinajam įšalui, ligos virusas iš senųjų laidojimo vietų galėtų vėl patekti į aplinką, rašo portalas dailymail.co.uk. Raupai, kurie nusėja kūną skausmingomis pūslelėmis ir gali baigtis aklumu ar mirtimi, buvo viena labiausiai bijomų ligų pasaulyje, bet ją pavyko visiškai išnaikinti 1979 m. Tačiau kai kurie ekspertai baiminasi, jog Sibiro tundroje atitirpstantys kūnai gali sukelti naują epidemiją. Tiesa, kol kas mokslininkai neaptiko nei vienų tokių palaikų, kuriuose būtų išlikęs gyvybingas raupų virusas.

Tirpstant įšalui randami sirgusiųjų kūnai 

Mokslininkai susirūpinimą dėl galimo raupų „prisikėlimo“ reiškia jau daugelį metų. Tačiau neseniai Sibiro amžinajame įšale atrastas 30 tūkst. metų senumo milžiniškas virusas (lyginant su kitais virusais) paskatino Prancūzijos Nacionalinį mokslinių tyrimų centrą (CNRS) oficialiai perspėti, jog tokia tikimybė iš tiesų egzistuoja.

Šiuo klausimu spekuliuojama jau gerą dešimtmetį. Mokslininkai bando nustatyti, ar dėl klimato šiltėjimo atitirpę žmonių, kurie sirgo ir galbūt mirė nuo raupų, kūnai galėtų paleisti virusą į aplinką.

2002 m. Richardas Stone savo straipsnyje prestižiniame mokslo žurnale „Science“ klausė, ar raupų virusas tyko kur nors Arktyje. Jis aprašė vieną istoriją nutikusią šalia Kolymos upės šiaurės rytų Sibire: čia buvo surinkta komanda ištirti XVIII a. palaikus, nusėtus raupų randais. Pareigūnai iš Jakutsko nerimavo, kad vietovėje kilę potvyniai gali „pažadinti“ virusą.

R. Stone tuo metu rašė: „Tyrėjai buvo susispietę aplink į mumiją pavirtusius vaiko palaikus, iki pusės nugrimzdusius į tirpstantį purvą. Jie švelniai atkėlė kelis elnio odos drabužių sluoksnius ir atidengė pajuodavusią odą, nusėtą raupams būdingomis dėmelėmis. Įpjovus į sudžiūvusią koją, iš jos ėmė sunktis skystis“. Vėliau komanda šį atvertą kapą dezinfekavo, kad kas nors netyčia viruso neperneštų kitur.

Daugelis mano, kad liga Arktyje galėjo išsilaikyti iki šių dienų vien dėl to, kad ten šalta. Šiltesniuose regionuose sirgusių ir nuo raupų mirusių žmonių kūnai savaime suiro.

Virusiniai patogenai gali išplisti dėl kalnakasybos ar gręžimo darbų

Raupų virusas užšaldytas gerai išsilaiko, be to amžinajame įšale mokslininkams anksčiau yra pavykę rasti gyvų trijų milijonų metų senumo bakterijų. O praėjusią savaitę mokslininkai paskelbė, jog jiems pavyko sėkmingai atgaivinti lede įšalusį 30 tūkst. metų senumo milžinišką virusą.

Jį aptikę Prancūzijos ir Rusijos tyrėjai pranešė, jog tai naujas, iki šiol nematytas organizmas. Virusas, pavadintas Pithovirus sibericum, buvo atrastas suledėjusios dirvos mėginyje paimtame 30 m gylyje Čiukotkos tundroje, Rytų Sibiro jūros pakrantėje. Vidutinė metinė temperatūra šioje vietovėje yra -13,4 laipsniai Celsijaus. Tyrimas parodė, jog amžinajame įšale virusai gali išgyventi labai ilgai.

Tyrimo autoriai taip pat perspėjo, kad jų gauti rezultatai papildomai patvirtina galimybę, kad užkrėsti galintys virusiniai patogenai gali išplisti iš senų amžino įšalo sluoksnių dėl kalnakasybos ar gręžimo darbų, kuriuos dėl klimato šiltėjimo Arktyje vykdyti darosi vis lengviau. Virusų, kurie laikomi išnaikintais, atsigavimas jau nebėra laikomas moksline fantastika. Raupų viruso replikacijos procesas, pavyzdžiui, yra labai panašus į prikeltojo Pithovirus.

„Riziką, jog toks scenarijus galėtų susiklostyti iš tikrųjų turėtume įvertinti realistiškai, - sakė Imre Friedmannas, vienas iš tyrėjų apžiūrėjusių prie Kolymos upės rastus palaikus. – Jeigu bakterijos išgyvena, nematau priežasties, kodėl virusai negalėtų išgyventi“.

Jam pritarė kitas ekspertas, Johnso Hopkinso universitete dirbantis epidemiologas Donaldas Hendersonas. Jo manymu, jeigu užkonservuotą raupų virusą galima kur nors rasti, tai ta vieta greičiausiai bus tundroje.

Įrodymų nėra, bet reikėtų imtis atsargumo priemonių

Tiesa, mokslininkai bandę Aliaskoje ir Sibire iškasti palaikus su aiškiomis raupų žymėmis nesugebėjo iš jų išgauti gyvybingų, užkrėsti galinčių virusų. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, jų ekspertai taip pat negalėjo patvirtinti, kad gyvybingas virusas gali būti rastas archeologiniuose radiniuose. Tą patį teigė ir JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaita, tačiau joje perspėjama, kad tam tikri radiniai turėtų būti tvarkomi atsargiai.

„Nors raupų virusinės DNR dalių buvo aptikta palaikuose ir kituose artefaktuose rastuose Sibiro tundros amžinajame įšale, gyvybingas virusas šiuose radiniuose niekada nebuvo rastas, - teigė vyriausiasis Anglijos visuomenės sveikatos agentūros virologas dr. Kevinas Brownas. – Nėra jokių įrodymų, kad anksčiau buvę užšalę kūnai, dabar galėtų būti raupų epidemijos šaltinis“.

Jam pritarė ir buvęs JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro raupų išnaikinimo programos direktorius Michaelis Lane: „Niekas iš tiesų nemano, kad globalinis atšilimas ištirpins visą amžinąjį įšalą ir sukels epidemiją“. Kiti mokslininkai tikina, jog klimato kaita kaip tik sumažina tikimybę rasti gyvybingą raupų virusą, nes atitirpdytas jis greičiausiai negalėtų išgyventi daugiau nei keletą dienų.

Pagrindiniai raupų faktai

Raupai yra sena liga, kurią sukelia Variola virusas. Susirgus kūną išberia, o susidariusios pūslelės prisipildo skysčio ir pūlių.

Raupai buvo išnaikinti 1979 m. ir gamtoje natūraliai nebeegzistuoja.

30 proc. žmonių susirgusių šia itin užkrečiama liga neišgyvendavo. Liga plisdavo per orą lašeliniu būdu.

Virusas šiuo metu yra laikomas dvejose saugomose laboratorijose – JAV ir Rusijoje.

Pasaulio sveikatos organizacija negali apskaičiuoti raupų pandemijos rizikos, bet dirba su šalių vyriausybėmis, kad tokiam atvejui būtų tinkamai pasiruošta.

Nuo raupų nėra jokio vaisto, bet egzistuojantys skiepai gali apsaugoti net ir praėjus keturioms dienoms po santykio su virusu.

Vien 20 a. nuo raupų mirė 300 mln. žmonių visame pasaulyje.

Kristina Simonaitytė