„Kodas“ nuo alkoholio nulaužtas: kuo alkoholikus gydys dabar? (1)

Alkoholikai „kodavimu“ nuo šiol nebebus gydomi. Ministro įsakymu nuo šiol draudžiama taikyti vadinamąjį kodavimo metodą siekiant išgydyti žmones nuo alkoholizmo. Kaip nuo šiol bus gydomi priklausomi nuo alkoholio asmenys?

Reklama

Ne pati efektyviausia priemonė gydyti

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras portalui VLMEDICINA.LT sakė pritariantis, kad „kodavimas“ nėra pati veiksmingiausia gydymo priemonė, esant priklausomybei nuo alkoholio.

„Ši metodika, kaip gydomoji priemonė alkoholinei priklausomybei gydyti, nėra aprašoma jokiose rekomendacijose. Šiuo metu efektyviausiu gydymo būdu pripažintas kognityvinės elgesio terapijos ir medikamentų derinys. Šis derinys taikomas ir Lietuvoje“, – teigė R. Badaras. Atkrytis esą yra ligos ciklo dalis, todėl jo išvengti ne visada pavyksta. Anot specialisto, kaip ir visų lėtinių ligų atveju, visiškas pasveikimas retas, tačiau remisijos gali trukti ir dešimtmečius.

Priklausomybės atsiradimas daugiausia nulemtas genetikos, tačiau ne tik jos. Tam įtakos turi ir aplinka (šeima, valstybė, mokykla, draugai), kai kurie fiziologiniai ypatumai, elgesio modelis.

Beje, priklausomybe sergantys žmonės nėra linkę patys kreiptis dėl gydymo, dažniausiai jie patenka į gydymo įstaigas verčiami pablogėjusios sveikatos: „Kartais juos nukreipia artimieji, darbdaviai ar teisinės institucijos“.

Paklaustas, ar reikėtų pagalvoti apie priverstinį alkoholikų gydymą, dr. R. Badaras sakė, kad priverstinis gydymas civilizuotose šalyse nėra plačiai taikomas, labiau paplitęs bausmės pakeitimo gydymu modelis. Klasikinis pavyzdys – JAV „Drug Court“ sistema.

Reikia taikyti mokslu pagrįstus metodus

Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė teigė, kad „kodavimo“, kaip paslaugos, sveikatos apsaugos ministras nebuvo nei patvirtinęs, nei uždraudęs. „Iš LR SAM įsakymo „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ buvo išbraukta antialkoholio terapija ilgai veikiančiais vaistais „Torpedo“. Išbraukimo priežastis labai logiška: toks gydymo metodas nėra aprobuotas Lietuvoje, vaistinis preparatas tokiu pavadinimu nėra registruotas nei Lietuvos Respublikoje, nei Europos Sąjungoje, stokojama standartizuoto procedūros ir preparato sudėties aprašo“, – teigė A. Širvinskienė.

Vilniaus priklausomybės ligų centro (toliau – VPLC) pozicija yra tokia: priklausomybėms gydyti turi būti taikomi tik mokslu pagrįsti gydymo metodai. Šiuo metu VPLC yra naudojami šie gydymo metodai: narkotinės ir alkoholinės abstinencijos gydymas; psichosocialinis gydymas („Minesotos“ programa); ambulatorinė ir stacionarinė psichosocialinė reabilitacija; dienos stacionaras (30 kalendorinių dienų) ir farmakoterapija vaistais (pvz., opioidiniais vaistiniais preparatais gydant opioidinę priklausomybę).

„Taikant šiuos metodus specialistai dirba komandoje, kurią sudaro: gydytojas psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytoja“, – paaiškino Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja.

Svarbu pereiti tris etapus

Priklausomybės, kaip lėtinės ligos, gydymas turi būti ilgalaikis procesas, todėl VPLC siekia, kad gydant priklausomybę ir siekiant kuo didesnio gydymo efektyvumo, asmuo turėtų galimybę gauti paslaugas iš trijų etapų.

„Pirmiausia, pagalba išeinant iš abstinencijos būsenos (abstinencijos gydymas), antra, skatinimas suvokti susirgimą ir mokytis išvengti atkryčio („Minesotos“ programa, psichosocialinė reabilitacija, dienos stacionaras) ir trečia, padėti ligoniui „neatkristi“, t. y. darbas su asmeniu jo aplinkoje. Taigi pirmieji du etapai vyksta priklausomybės ligų centruose, o trečias etapas labai svarbus ir jis turi vykti žmogaus gyvenamoje aplinkoje, kur palaikomąją pagalbą (konsultacijas, pokalbius, atkryčių prevencijos laikymosi plano koordinavimą ir pan.) turi organizuoti bendruomenių socialiniai darbuotojai, psichikos sveikatos centrų specialistai, prie kurių asmuo yra prisirašęs, anoniminių alkoholikų ar narkomanų grupės ir kt.“, – aiškino A. Širvinskienė.

Priklausomybė, anot pašnekovės, yra lėtinė smegenų liga, kurios priežastis – psichoaktyvių medžiagų vartojimas: „Asmuo, sergantis priklausomybės liga, jaučia itin sunkiai valdomą potraukį vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas, o asmens galimybės valdyti impulsus ir patį vartojimą yra ribotos. Pokyčius smegenyse ir jų sukeliamą polinkį į priklausomybę sąlygoja keletas skirtingų veiksnių: genetinis (tyrimai rodo, kad skirtingi genai gali lemti nuo 40 proc. iki 60 proc. asmens polinkio į priklausomybę), vystymosi eigos (psichoaktyvių medžiagų vartojimas ankstyvoje vaikystėje gali padidinti polinkį iki 4 kartų) ir socialinės aplinkos faktoriai (stresas, santykiai su tėvais, finansinė šeimos padėtis ir pan.)“.

Svarbu mažinti su priklausomybės ligomis susijusią stigmą

Priklausomybei, kaip ir kitoms lėtinėms ligoms, pasak specialistės, yra būdingi atkryčiai.

„Kaip ir sergant bet kokia kita liga, pagerėjimui reikia laiko. Todėl niekada nesmerkiame asmenų, kuriems įvyko atkrytis, ir tokios statistikos nevedame. Mūsų tikslas - kad įvykus atkryčiui asmuo vėl kreiptųsi pagalbos ir grįžtų į pagalbos ir sveikimo procesą. Labai svarbu mažinti su priklausomybės ligomis susijusią stigmą“, – įsitikinusi A. Širvinskienė.

VPLC tikslas – skatinti nedelsti, kreiptis dėl gydymo kuo anksčiau susidūrus su problema, todėl augantis pacientų skaičius ne visada yra blogas rodiklis. Jis gali reikšti, kad žmonės drąsiau kreipiasi pagalbos, ima labiau pasitikėti gydymo įstaiga.

„Kuo daugiau šviesime visuomenę, tuo didesnė tikimybė, kad pats asmuo, jo artimieji, darbdavys atpažins ligos simptomus ir paskatins žmogų kreiptis pagalbos“, – teigė pašnekovė.

Priverstinis gydymas, anot jos, yra sovietinių laikų reliktas. Tokie „gydymo“ metodai, pasak pašnekovės, ne tik pažeistų pamatines žmogaus teises, bet ir jų veiksmingumas nėra pagrįstas mokslu.

„Šiandien galime kalbėti apie išorinę motyvaciją kreiptis dėl gydymo. Tai gali būti veiksmingas institucijų spaudimas, pvz., savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai turi svertą sprendžiant vaiko globos klausimą. Gydytis gali raginti ir šeimos nariai, darbdavys. Tokio „priverstinio“ gydymo esmė ta pati – atvesti žmogų į gydymo įstaigą, kur prasidės jo sveikimo kelias“, – komentavo Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja.

Stebuklingos piliulės nėra

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) portalui VLMEDICINA.LT atsiųstame komentare teigiama, kad gydyti priklausomybę nuo alkoholio yra būtina ir tai daryti reikia mokslo pagrįstais metodais: „Taip pat reikėtų suprasti, kad toks dalykas kaip stebuklinga piliulė neegzistuoja ir geriausiu atveju tai gali būti placebo efektas. Tai ne kartą viešai yra akcentavęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga“.

Norint iš tiesų pasveikti nuo priklausomybės, anot SAM, yra būtina rimta, mokslu pagrįsta gydymo programa, kuri, kaip ir bet kuris kitas gydymas, užima tam tikrą laiką, kurie leistų suformuoti naujus elgesio be alkoholio įgūdžius. „Pradiniame etape skiriamas medikamentinis gydymas (pvz., raminamieji vaistai), kuris skiriamas alkoholio vartojimo nutraukimo sindromo gydymui. Tai galima atlikti ambulatoriškai, sunkesniais atvejais stacionare. Per tą laiką asmuo grąžinamas į stabilią sveikatos būseną“, – teigiama SAM komentare.

Kitas etapas – ligos pasikartojimo, atkryčio prevencija, gyvenimo be alkoholio įgūdžių įtvirtinimas. Tad sergantis žmogus esą turi bent keletą mėnesių bendrauti su medikais, psichologais, socialiniais darbuotojais, pacientų savipagalbos grupėmis. Šis darbas iš esmės tęsiamas ambulatoriškai.

Patikrinti metodai

Efektyviausios ir realiai veikiančios yra psichosocialinės reabilitacijos paslauga (stacionare trunkanti 15 dienų) ir „Minesotos“ programa (stacionare trunka 28 d.), kurios taikomos ne tik daugelyje Vakarų valstybių, bet ir Lietuvoje.

„Abiejų gydymo programų tikslas – padėti adekvačiau pacientams vertinti savo sveikatos ir socialinę situaciją, suformuoti pagrindinius socialinius įgūdžius gyventi be alkoholio ir priimti sprendimus, atpažinti smurto apraiškas, gerinti savigarbą, sudaryti tolesnio gydymo planą“, – aiškinama SAM komentare.

Šie gydymo metodai taikomi jau seniai, pavyzdžiui, Vilniaus priklausomybės ligų centre 2016 m. iš 162 gydytų pacientų psichosocialinės reabilitacijos programą baigė ir išrašyti 132 pacientai, Minesotos programoje – iš 295 gydytų pacientų baigė 4 savaičių gydymą 227 pacientai.

„Kaip žinia, šiuo metu vyksta priklausomybės centrų reorganizacija, po kurios jų visų veikla turės būti standartizuota. Po reorganizavimo veiks Respublikinis priklausomybės ligų centras prie SAM, kuris teiks gydymo paslaugas asmenims, nesaikingai vartojantiems alkoholį, narkotines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat sergantiems kitomis priklausomybės ligomis. Pagalba būtų teikiama bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, socialinės pagalbos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, teisėsaugos institucijomis. Bus lengviau organizuoti kompleksinį gydymą ir reabilitaciją“, – teigiama SAM komentare.