Kodėl atlyginimai medikams didėjo nevienodai

Sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov ir jo vadovaujama speciali monitoringo darbo grupė, toliau analizuoja nuo šių metų liepos 1 d. šalies gydymo įstaigų darbuotojų užmokesčiui didinti skirtų lėšų panaudojimą.

Reklama

16-oji Vyriausybė, šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų skyrusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoms apie 30 mln. eurų, įpareigojo jų vadovus nuo liepos 1 d. visiems darbuotojams vidutiniškai 8 procentais padidinti darbo užmokestį. Pirmieji įstaigų apklausų rezultatai, parodė, kad iki rugsėjo mėn. atlyginimai buvo didinami nevienodai. Tai paskatino darbo grupę atlikti išsamesnę situacijos analizę.

„Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė išnagrinėjo šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktą informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo tendencijas, – teigė sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilov. – Nustatyta, kad skirtingose įstaigose atlyginimai buvo didinami labai nevienodai. Ne visos įstaigos joms skirtas papildomas lėšas skyrė darbuotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti (kai kuriose – buvo didinta kintamoji dalis arba atlyginimai didinti per priedus). Kai kur darbo užmokestis didintas ne visiems darbuotojams, o kai kur – nedidintas iš viso“.

Pasak viceministro, Šiaulių apskrityje buvo nustatytas atvejis, kuomet įstaiga pateikė informaciją, kad darbuotojų algos padidėjo, tačiau, gavus anoniminį skundą bei nuvykus į vietą ir atlikus patikrinimą, pasitvirtino, jog įstaigos pateikta informacija yra klaidinga.

Viceministras V. Gavrilov kreipėsi į šalies savivaldybes, prašydamas jų, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų, užtikrinti, kad visos įstaigos papildomai gautas lėšas naudotų darbuotojų pagrindiniam atlyginimui didinti.

„Asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančiųjų specialistų algų didinimas – ypatingos svarbos mūsų uždavinys. Medikų, slaugytojų, kitų specialistų ekonominės padėties gerėjimas daro teigiamą įtaką ir visos sveikatos sistemos plėtrai: gydymo paslaugų vartojimui, korupcijos prevencijai, – pabrėžė kreipimesi V. Gavrilov. – Sveikatos apsaugos ministerija reiškia dėkingumą toms šalies gydymo įstaigoms, kurios geranoriškai kėlė savo įstaigų darbuotojų atlyginimus pagal svarbiausius teisingumo ir efektyvumo kriterijus“. Sveikatos apsaugos ministerija savo pavaldumo gydymo įstaigose atlyginimų didinimo tendencijas kontroliuos tiesiogiai.

Darbo grupė išnagrinėjo informaciją, gautą iš 246-ių (užklaustos buvo 277-ios įstaigos) gydymo įstaigų. Nustatyta, kad iš jų – 213-a įstaigų didino pagrindinio darbo užmokesčio pastoviąją dalį, o 14-a – kintamąją dalį. 6-ios įstaigos didino įvairiai, o 4-ios – nenurodė, kurią darbo užmokesčio dalį didino. 1-oje įstaigoje atlyginimai buvo didinami visiems, išskyrus slaugytojus. Ir 1-oje – darbo užmokesčio padidėjimas buvo itin nedidelis, 6-ios įstaigos darbo užmokesčio nedidino. 31-a įstaiga visai nepateikė informacijos apie atlyginimų didinimo tendencijas ir 1-a įstaiga neteisingai užpildė atsakymo formą (2016 m. rugsėjo 27 d. duomenys).

Darbo grupę sudaro: Lietuvos Respublikos Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos atstovai. Kitas posėdis planuojamas spalio mėnesį.