Kodėl baseinai kratosi nuo inkontinencijos kenčiančių žmonių?(5)

Birželio 24-30 dienomis Lietuvoje minėta Inkontinencijos savaitė. Kaip visada, daugiausia kalbėta apie šlapimo inkontinenciją, jos sukeliamas socialines ir psichologines problemas, esamus sprendimų būdus. Kaip irgi įprasta, dar labiau paslėpta ir stigmatizuota išmatų inkontenencijos problema vėl liko užribyje – apie ją beveik nekalbėta. Patirtis rodo, kad socialinę atskirtį gali paskatinti ne tik dėl išmatų nelaikymo susiformavęs užsisklendimas ir savęs nuvertinimas, bet ir diskriminacija, su kuria gali susidurti pačiose netikėčiausiose vietose – pavyzdžiui, baseine.

Reklama

Apie išmatų inkontinenciją

Istoriškai šlapimo inkontinencijai skiriama daug daugiau dėmesio nei išmatų nelaikymui. Tik pastaruosius 15–20 metų išmatų inkontinencija moksliniu požiūriu įdėmiau studijuota, nustatytas jos paplitimas, charakteristikos, rizikos faktoriai.

Išmatų nelaikymas yra daug dažnesnis, negu daugelis su tuo nesusidūrusių žmonių ar net medikų galėtų pamanyti. Manoma, kad nuo šios problemos skirtingose šalyse kenčia nuo 2 iki 4 proc. gyventojų. Pirmą kartą medicininėje literatūroje išmatų inkontinencija kompleksiškai išnagrinėta 1982 m., dar tuomet ji charakterizuota „giliai paslėptu simptomu“.

Prabėgus trisdešimtmečiui, ji vis dar lieka tabu, žmonės, turintys išmatų nelaikymo negalią, nelinkę apie ją kalbėtis, greičiau užsidaro, kiek gali izoliuojasi nuo visuomenės. Natūralu, kad problema  paslepiama, o viešojoje erdvėje išvis nepastebima. Nors nuo išmatų inkontinencijos kenčiantys žmonės susiduria su plačiu problemų spektru – nuo rūpesčio kūno simptomais iki gilios stigmatizacijos ir psichologinių problemų. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad daugelis pacientų apie išmatų nelaikymą net nepasisako savo gydytojui, o su simptomais mėgina tvarkytis savo jėgomis.

„Impuls“ sporto kompleksuose žmonės, turintys specialiųjų poreikių, nelaukiami

Žmogui, turinčiam vienokių ar kitokių fizinių negalių, labai svarbus kitų žmonių požiūris, su kuriuo susidurs bendraudamas. Jeigus jis pajus, kad dėl negalios yra nepageidaujamas ar net diskriminuojamas, tikimybė, kad tai sukels žeidžiančių, skatinančių nusivylimą ir saviizoliaciją potyrių, yra didelė.

Su „Vakarų Lietuvos medicina“ bendraujantis nuo išmatų inkontinencijos kenčiantis vilnietis, būdamas aktyvus žmogus, sutiko pasidalinti savo įdomia patirtimi, mėgindamas apsilankyti sostinės ir kitų miestų baseinuose – daugumoje jų taip ir nebuvo leista apsilankyti.

„Deja. „Impuls“ sporto kompleksai nėra pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Rekomenduojame pasirinkti labiau pritaikytą jūsų poreikiams įstaigą“, – rašoma „Impuls“ konsultantės Jurgitos atsakyme vilniečiui, kurio kopiją turi ir „Vakarų Lietuvos medicina“. Argumentai, kad bus dėvimos specialios, nuo išmatų ir šlapimo patekimo į aplinką visiškai apsaugančios, vandeniui asparios sauskelnės, „Impuls“ konsultantei pasirodė neįtikinami.

Nepriima net ir reabilitacijos centrų baseinuose

„Labiau pritaikyta“ įstaiga galėtų būti reabilitacijos centras „Gemma“ su gydomajai reabilitacijai skirtu baseinu. Deja, vilniečiui nepavyko pasinaudoti ir šiuo baseinu – asmenys su dubens organų pažeidimais ir išmatų nelaikymu šiame baseine taip pat nepageidaujami, nepaisant naudojamų apsaugos priemonių – apie tai galima perskaityti šios įstagos lankstinuke.

Panaši situacija ir Trakuose įsikūrusiame sveikatingumo ir reabilitacijos centre „Trasalis“, kuriame vilnietis taip pat nebuvo priimtas.

Nei su „Trasalio“, nei su „Gemmos“ vadovais „Vakarų Lietuvos medicinai“ pabendrauti nepavyko. „Nenorėčiau komenuoti šio vieno atvejo. Jo nežinau. Dėl procedūrų, naudojimosi baseinu kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia gydytojas reabilitologas“, – kalbėjo „Gemmos“ administratorė.

Vakaruose problema išspręsta civilizuotai

Daugelyje Vakarų Europos ir JAV šalių baseinuose naudojimosi jais reglamentavimas yra daug išsamesnis ir detalesnis nei  mūsų šalyje. „Mūsų šalies baseinų reglamentuose nenumatomi tokie specifiniai atvejai, kaip inkontinencija, o daugelyje Vakarų šalių, ir tos pačios Lenkijos didesniuose baseinuose jie detaliai apibrėžiami, nurodoma, kokios apsaugos priemonės turi būti naudojamos vienu ar kitu atveju. Taip pat labai aiškiai nurodomos sankcijos ir baudos, kurias tektų susimokėti taisyklių nesilaikymo atveju, – pasakojo vilnietis. – Čia pat, baseino administracijoje, galima įsigyti specialių sauskelnių, kurių funkcija – didelės inkontinencijos atveju visiškai apsaugoti nuo vandens patekimo į vidų ir atvirkščiai – galimų nešvarumų patekimo į baseino vandenį. Šios sauskelnės nesugeria nei šlapimo, nei išmatų, todėl jas būtina dėvėti virš įprastinių absorbuojančių sauskelnių. Bet, pabrėžiu, jos būtinos tik didelės, visiškai nevaldomos inkontinencijos atveju. Paprastesniais atvejais, kai inkontinencija yra tik dalinė, pakanka ir pasivilktų paprastų, įprastai naudojamų sauskelnių. Kokios apsaugos priemonės būtinos, nurodys baseino administratoriai, o išvykstant į užsienį per kelionių agentūrą, šį klausimą vertėtų užduoti kelionės organizatoriams“.

Daugelyje Vakarų šalių vandeniui nepralaidžių sauskelnių galima įsigyti ne tik specializuotose parduotuvėse, bet ir baseinų administracijose, o Lietuvoje jos prieinamos tik užsakant internetu arba iš specializuotų parduotuvių, bet taip pat tik pateikus užsakymą ir išlaukus sutartą laiko tarpą. Tokių sauskelnių kaina – maždaug nuo 150 iki 1000 litų, piklausomai nuo gamintojo, gaminio medžiagų ir dizaino. Jos nėra vienkartinio naudojimo – šias sauskelnes išplovus, galima naudoti vėl.

Sveikatos apsaugos ministerijos viceministro Eriko Mačiūno komentaras:

„Patekus į baseino vandenį išmatoms, vanduo gali būti užterštas koliforminėmis, žarninėmis bakterijomis ir kt. mikroorganizmais, todėl baseino lankytojams padidėja tikimybė užsikrėsti ir susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis, patekus šlapimui – vanduo teršiamas amoniaku. Minėtų rodiklių leidžiami dydžiai baseino vandenyje yra nurodyti HN 109:2005. Higienos normoje numatyta baseino vandens dezinfekcija neužtikrina visų tokios taršos metu patenkančių mikroorganizmų ir cheminių medžiagų pašalinimo. Nustačius viršijančią higienos normas vandens taršą, vanduo išleidžiamas, baseinas valomas, dezinfekuojamas. Tai pareikalauja papildomų baseino paslaugų teikėjo išlaidų, todėl teikėjai ne visada noriai sutinka šlapimo ar ir išmatų nelaikymo turintiems asmenims leisti naudotis baseinu. Esant nelaikymo problemų, maudytis viešajame baseine (jeigu tai leidžia paslaugų teikėjo vidaus taisyklės) reikėtų mūvint tik specialias, naudojimui vandenyje skirtas sauskelnes, kurios neleidžia baseino vandeniui patekti į sauskelnių vidų, o jų „turiniui“ – į baseino vandenį. Taip vanduo apsaugomas nuo galimos taršos“.

Mindaugas Savickas