Kodėl dar nevyksta pagalbinio apvaisinimo procedūros

Seimo narės, buvusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės tvirtinimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros kompensavimas turi būti labai aiškus visoms Lietuvos šeimos, laukiančios valstybės pagalbos turėti vaikų.

Reklama

Seime vykusioje spaudos konferencijoje R. Šalaševičiūtė sakė, kad pagalbinio apvaisinimo kompensavimas turi būti šimtaprocentinis, t.y. padengiantis reikalingų medicininių tyrimų, visų pačios procedūros ciklų iki sėkmingo jos užbaigimo (embriono perkėlimo į moters gimdą) ir būtinų vaistų kaštus, o jo tvarka turi būti pataisyta ir patikslinta nedelsiant, kad Lietuvos šeimos kuo greičiau galėtų naudotis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kurį buvo siekiama priimti net 15 metų, privalumais.

Pernai rugsėjį praėjusios kadencijos Seimas priėmė progresyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus ir pagal kurį šeimos turi teisę gauti kompensacijas iš valstybės už nevaisingumo gydymo paslaugas. Įstatymas įsigaliojo nuo sausio 1 d., jo įgyvendinimo tvarka parengta, tačiau realiai įstatymas dar nepradėjo veikti.

Tai reiškia, kad šiuo metu pagalbinio apvaisinimo procedūros nevyksta, nes gydymo įstaigos neturi tam reikalingų licenzijų (pagalbinio apvaisinimo ir žmogaus lytinių ląstelių banko), ir pagalbiniam apvaisinimui reikalingų vaistų kompensavimo tvarka iki šiol nėra aiški.

Be to, šių metų sausio 17 d. naujosios kadencijos priėmė Pagalbinio įstatymo pataisas, reguliuojančias embrionų donorystę, kurios įsigaliojo nuo vasario 1 d. ir kurios sukuria papildomus įstatymo įgyvendinimo iššūkius.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Motinos ir sveikatos skyriaus vedėjos Aušrutės Armonavičienės teigimu, SAM iki gruodžio 31 d. parengė visus reikalingus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įgyvendinimui reikalingus poįstatyminius aktus, atitinkančius Europos Parlamento, Europos Tarybos ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Iš jų svarbiausieji du – Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo tvarka ir Žmogaus lytinių ląstelių bankų veiklos tvarka (pastaroji iki šiol nebuvo reglamentuota).

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorė Nora Ribokienė tvirtina, kad pagal naująjį įstatymą nuo sausio 1 d. gydymo įstaigos, siekiančios (toliau) teikti pagalbinio apvaisinimo procedūras turi atitinkamai atsinaujinti (pasipildyti) arba įsigyti 2 pagalbinio apvaisinimo ir žmogaus lytinių ląstelių bankų licencijas (pastaroji yra visiškai nauja).

Iki sausio 1 d. pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą tvarką, Lietuvoje veikė 12 įstaigų, teikiančių pagalbinio apvaisinimo procedūras. Įsigaliojus naujajam įstatymui, paraiškas dėl atitinkamų licenzijų pateikė 5 sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, UAB „Kardilita“, Baltijos ir Amerikos klinika, Lietuvos, JAV ir Izraelio „Vaisingumo klinika“ ir sveikatingumo centras „Jolsana“ Klaipėdoje.

N. Ribokienės teigimu, naujuoju įstatymu reglamentuojamoms pagalbinio apvaisinimo procedūroms taikomi aukštesni reikalavimai (įskaitant tai, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos privalo turėti ir žmogaus lytinių ląstelių banką) nei anksčiau. Pasak jos, paraiškas licenzijoms pateikusios įstaigos iki balandžio pradžios turi ištaisyti jų trūkumus, kad galėtų gauti licenzijas teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius patvirtino, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) yra skirti 3 mln. eurų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įgyvendinimui: būtent medicininiams tyrimams, reikalingiems pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pačios procedūros ir vaistų kompensavimui. Tačiau reikalingų vaistų kompensavimo mechanizmas ir terminai yra iki šiol neaškūs.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė Eglė Drejerienė akcentavo, kad gydymo įstaigos, vykdydamos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos reikalavimus, susiduria su daugybe iššūkių: terminai pasiruošti yra labai trumpi, o licenzijų reikalavimams įgyvendinti (aparatūros ir patalpų atnaujinimui) reikia didelių finansinių investicijų, personalo (gydytojų, embriologų, akušerių ir kt.) licenzijavimui reikia kur kas daugiau laiko nei numatyta.

E. Drejerienė pabrėžė, kad taip pat yra numatyti labai maži paslaugų įkainiai, realiai atitinkantys tik jų savikainą, nes praktiškai nebuvo įskaičiuoti kvalifikuoto personalo darbo kaštai, o tik techninės priemonės. Gydytojos teigimu, realūs pagalbinio apvaisinimo procedūros kaštai yra dvigubai ar trigubai didesni nei valstybė ketina kompensuoti.

Be to, naujoji tvarka nenumato embrionų, kurie pagal Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas turi būti laikomi amžinai, šaldymo ir laikymo kompensavimas. Embrionų šaldymas ir laikymas yra neatsiejama pagalbinio apvaisinimo procedūros dalis, ir, jei embrionų naikinti negalima, o už jų laikymą (kuris gali kainuoti kelis šimtus eurų per metus) turės mokėti patys pacientai, embrionų bus sukuriama mažiau, kad iškart juos visus panaudoti, taip ribojant moters galimybes susilaukti vaikų.

Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė, atstovaujanti pacientų interesams, pabrėžė, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros kompensavimo tvarka yra nepakankama, diskriminacinė, neužtikrinanti prieinamumo ir neatitinkankti pacientų lūkesčių.

Pirmiausia, kompensuojama tik labai maža dalis viso gydymo ciklo: tik du ciklai su drastiškais apribojimais, kai laikomas baigtinis procesas dar be sėkmingo embrionų perkėlimo į moters gimdą. Vaistų kompensavimo mechanizmas ir terminai išvis nėra aiškūs. Diskriminuojamos šeimos, kurios jau turi vieną vaiką, taip pat onkologiniai ligoniai, kuriems lytinių ląstelių išsaugojimas prieš chemoterapijos procedūras nebus kompensuojamas valstybės. Neapmokami net minimalūs donorystės kaštai, kurie ypač moterims donorėms yra brangūs sveikatos, laiko ir finansine prasme.

R. Vyšniauskaitės skaičiavimais, pagal dabar patvirtintą pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarką Lietuvoje bus apmokama vos trečdalis procedūros, dar neįskaičiuojant vaistų. Kaimyninėse valstybėse procedūra be vaistų kainuoja apie 1200 eurų, vaistai – apie 1000 eurų, Lietuvoje ketinama kompensuoti tik 471 eurą. Tai reiškia, kad realiai Lietuvos šeimos valstybės pagalbos sulauks tik iš dalies.