Nauja studija, publikuota žurnale „Science Translational Medicine“, teigia, jog susižalojus dieną žaizda gyja greičiau nei nelaimei atsitikus vakarop, – rašo upi.com
Žaizda (sužalota odos arba gleivinės vieta) gydama „pereina“ kelias klinikines stadijas: uždegimo, granuliacijos, epitelizacijos ir rando brendimo. Šie procesai yra vienodi visoms žaizdoms, tačiau vis dėlto jos negyja visiškai vienodai.
Mokslininkų komanda iš Jungtinės Karalystės Medicinos tyrimų tarybos (Medical Research Council) buvo priblokšti skirtumų, kuriuos pastebėjo tirdami 118 pacientų, patyrusių nudegimus: sužalojimai, patirti naktį, gijo vidutiniškai 28 dienas, o patirti šviesiuoju paros metu – 17 dienų.
Taigi, egzistuoja vidutiniškai 11 dienų žaizdos gijimo laikotarpio skirtumas tarp žmonių, susižalojusi dieną ir naktį. Pasak mokslininkų, tokį efektą galima paaiškinti nebent atsižvelgiant į vidinį organizmo laikrodį, kuris „tiksi“ kone kiekvienoje organizmo ląstelėje 24-ių valandų ciklais. Tai reiškia, kad daugelis biologinių procesų organizme vyksta ir pasikartoja reguliariai.
Atlikus išsamius laboratorinius tyrimus išsiaiškinta, kad ląstelės, vadinamos fibroblastais, turi skirtingas savybes skirtingu paros metu. Šios jungiamojo audinio ląstelės, gamina tarpląstelinio užpildo komponentus – kolageną, elastines skaidulas, glikoproteinus, glikozaminoglikanus, kurie reikalingi žaizdai užgyti. Tačiau dienos baigiantis jų pajėgumas silpsta.
Vienas iš tyrėjų, gydytojas John O‘Neill BBC žinioms pasakojo: „Tai galima palyginti su 100 metrų distancijos bėgimu. Sprinteris, pasirengęs bėgti, visada pralenks tiesiog ką tik prie starto linijos atsistojusįjį“.
Mokslininkai mano, kad šie jų pastebėjimai apie žaizdų gijimo procesą galėtų pagelbėti. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui hormonas kortizolis, gali „persukti“ žmogaus biologinį laikrodį. Šiuo atveju tai būtų naudinga naktį atliekant gydomąsias procedūras. Apskritai, vertėtų apsvarstyti operacijų laiko derinimą su žmogaus „chronotipu“. Tiesą, šios idėjos vis dar nepatikrintos praktiškai.