Helicobacter pylori yra oportunistinė bakterija, kuri greitai sukelia infekciją ir taip pat greitai pasklinda individo organizme. Ypač jei individo imuninė sistema yra nusilpusi ar pažeista. Labai maži šių bakterijų kiekiai mūsų organizmui ir jame vykstančioms reakcijoms yra naudingi. Tačiau didelis ir nekontroliuojamai augantis H. pylori bakterijų skaičius gali būti ypač pavojingas. Juk būtent ši bakterija yra pagrindinė tokių ligų, kaip skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, dispepsija, net skrandžio vėžys, priežastis.
Nustatyta, jog daugiau nei 50 proc. populiacijos nešioja didesnius nei turėtų būti H. Pylori bakterijų kiekius organizme. Blogiausia, kad šis mikroorganizmas lengvai plinta per seiles, yra paprastai pernešamas. Tad jei vienam iš šeimos narių nustatoma H. pylori infekcija, šią infekciją gali turėti ir daugiau šeimos narių ar net visa šeima.
Sumanioji bakterija
H. pylori yra labai „išsilavinusi“ bakterija. Ji pasižymi puikiu sugebėjimu adaptuotis įvairioje aplinkoje, įvairiose terpėse. Netgi itin rūgščioje ir agresyvioje skrandžio aplinkoje. H. pylori skrandyje išskiria savo veiklos produktą - fermentą ureazę. Ureazė suskaido šlapimo rūgštį į du cheminius produktus: anglies dvideginį ir amoniaką. Šie produktai sukelia raugulį ir itin nemalonų burnos kvapą. Dar daugiau, amoniakas ir anglies dvideginis neutralizuoja skrandžio rūgšties pH.
Kas nutinka po to? Sutrinka baltymų skaidymas, mineralų jonizacija. Paprastai tariant, sutrinka maisto virškinimas, apdorojimas. Galiausiai skrandžio rūgštis reikalinga tulžies išskyrimui iš tulžies pūslės, o tulžies reikia riebalų metabolizmui plonosiose žarnose. Jei skrandžio rūgšties funkcijos dėl H. pylori kenkėjiškos veiklos neatliekamos, padidėja anemijos, skydliaukės, osteoporozės bei autoimuninių ligų rizika.
It to būtų maža, H. pylori skrandyje kenkia ir dar kitaip - slopina skrandžio gleivių gamybą. Sumažėjus gleivių kiekiui skrandyje, prie skrandžio gleivinės prikibti tiek H. Pylori, tiek įvairiems kitiems mikroorganizmams tampa vieni niekai. O ir įvairiems dirgikliams, kaip antai aštrus maistas, kofeinas, alkoholis, skrandis be gleivių tampa mažai beatsparus. Prasideda „tylusis“, iš pradžių nejaučiamas, uždegimas. Vėliau stiprėja skrandžio skausmo receptorių dirginimas, atsiranda ir išveša opos.
Itin atspari bakterija
H. pylori yra gramneigiama bakterija. Viena iš būdingų gramneigiamoms bakterijoms savybių - jos turi dvigubą ląstelės sienelę. Gramteigiamos bakterijos turi tik vieno sluoksnio ląstelės sienelę.
Dvigubas apsauginis gramneigiamos bakterijos sluoksnis nuo aplinkos veiksnių saugo geriau ir padaro šį mikroorganizmą sunkiai įveikiamą su antimikrobiniais vaistais. Panašia savybe pasižymi ir kitos gramneigiamos bakterijos. Pavyzdžiui, Salmonella, E. coli, Shigella. Jas antimikrobiniais vaistais įveikti taip pat sudėtingiau.
Tačiau dalis medikų bet kokią bakterinės infekcijos formą mėgina išgydyti plataus veikimo spektro antibiotikais. Tais, kuriems H. Pyloriinfekcija dažniausiai atspari. Mat gramneigiamų bakterijų ląstelių sienelės turi ne tik dvigubą apsaugą, bet ir specifinius „siurblius“. Šie „siurbliai“ geba suskaidyti daugelio antimikrobinių preparatų molekules. Taip mikroorganizmas apsaugo save ir toliau sėkmingai kenkia žmogui. Be to, auga ir bakterijos bendras atsparumas antimikrobiniams preparatams, ją įveikti gali tapti sudėtinga net keičiant vienus antibiotikus kitais, naudojant jų derinį.
Ir kai kurių antimikrobinių vaistų skaidymas - ne vienintelė šios bakterijos ląstelės sienelės savybė. Ląstelės sienelės komponentai yra labai stiprūs uždegimo mediatoriai. Vienas jų, specifinis lipopolisacharidas, yra labai toksiškas kepenims, gali sukelti sistemines uždegimines reakcijas visame organizme. Ypač jei didesniais kiekiais jo patenka į kraujotaką. H. pylori specifiniai lipopolisacharidai dar vadinami endotoksinais. Šie endotoksinai, esant pažeistai virškinimo trakto, žarnyno funkcijai, ne pašalinami iš organizmo, o patenka į kraujotaką, audinius ir sukelia dar didesnę uždegimo reakcijų grandinę vidaus organuose.
Pagrindiniai H. pylori infekcijos simptomai, sukeliamos ligos
Švelnus, vidutinis arba stiprus skausmas pilvo srityje
Pilvo pūtimas ir tempimas pilvo srityje
Raugėjimas ir rėmuo
Blogas burnos kvapas
Silpnas pykinimas
Su H. pylori infekcija yra susijusios tokios ligos, kaip ūminis ir neūminis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, skrandžio vėžys, dispepsija. Kita sveikatos problema, kurią gali sukelti žalingas mikroorganizmas, yra vitamino B12 stokos anemija.
Esant normalioms sąlygoms, skrandyje išskiriamas proteinas, kuris padeda vitaminui B12 absorbuotis plonosiose žarnose. Kaip jau turbūt ir atspėjote, H. pylori slopina šio proteino sekreciją, o kartu ir vitamino B absorbciją plonosiose žarnose. Atsiranda vitamino B 12 stokos anemija, o su ja - nuolatinis nuovargis, pasunkėjęs kvėpavimas, išblyškusi oda, pykinimas.
Kas dar? H. pylori ardo visas virškinimo sistemos dalis, gali peraugti į uždegimą ir skrandyje, ir žarnyne. Atsiranda vadinamasis žarnų praeinamumas. Tokia būklė netruks išsivystyti į kitą anemijos rūšį – geležies stokos anemiją. Arba į dirgliojo žarnyno sindromą, viduriavimo ir vidurių užkietėjimo epizodus, opinį kolitą.
Žodžiu, kad ir iš kurios pusės į H. pylori pažiūrėsime, organizme ji sukelia grandinines reakcijas. Joms įsivyravus, žmogaus sveikatai sukeliamas vis didesnis pavojus.
Kaip išvengti šios kenkėjos?
Įvairūs šaltiniai pateikia įvairius patarimus, kaip apsisaugoti nuo H. pylori, jos patekimo į organizmą. Nors išskirtinai šiai bakterijai išvengti skirtų patarimų nėra daug, išrinkome vertingiausius ir paprasčiausiai pritaikomus.
1. Patariama nebevartoti arba sumažinti šių medžiagų kiekį: alkoholio, kavos, paracetamolio ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
2. Patariama vengti streso.
3. Gyvenamosios ir darbo patalpos turėtų būti gerai vėdinamos. Rekomenduojama kuo daugiau kvėpuoti grynu oru.
Pirmieji trys patarimai – specifiniai, norint išvengti H. pylori. Kiti pratimai padės apsisaugoti ir nuo kitų greitai plintančių bakterijų.
4. Dažnai ir tinkamai plaukite rankas: naudokite kuo šiltesnį vandenį, muilą. Trinkite rankas apie 30 sek., stengdamiesi paliesti visas rankų sritis. Gerai nuplaukite rankas po trynimo, nudžiovinkite vienkartiniu rankšluosčiu. Jei lankotės viešajame tualete, naudokite servetėlę net durims atidaryti po pasinaudojimo tualetu ir rankų plovimo.
5. Dieną kuo mažiau stenkitės liesti veidą, ypač jei prieš tai nesiplovėte rankų.
6. Venkite maisto, kuris galėjo būti paruoštas nehigieniškomis sąlygomis – kebabų, kibinų, greito maisto gatvės kioskeliuose ir pan.
7. Nepirkite ir nevalgykite maisto, kuris vitrinoje stovėjo kiaurą dieną – pusfabrikačiai, salotos, picos, sumuštiniai ir t.t.
8. Gerkite tik švarų vandenį iš patikimų talpyklų.
9. Kruopščiai plaukite maisto pjaustymo, ruošimo lenteles, indus. Taip pat plaukite rankas prieš kiekvieną valgymą ir po jo.
10. Dažnai keiskite kempinėles, šluostes ir panašius namų apyvokos daiktus. Tegu skirtingiems tikslams būna paskirtos skirtingos šluostės ar kempinėlės.
11. Naudokite natūralius dezinfekantus, kaip arbatmedžio, levandų eteriniai aliejai. Kelis lašelius šių aliejų galite įsipilti į rankų kremą arba išpurkšti namų, darbo aplinką.
Šaltiniai
DeMartel C, Forman D, Plummer M. Gastriccancer: Epidemiology and risk factors. Gastroenterology Clinics of North America 2013; 42(2):219-240
Uemura N, Okamoto S, Yamamoto S, et al. Helicobacter pylori infection and the development of gastric cancer. New England Journal of Medicine 2001; 345(11):784–789.
Kamangar F, Sheikhattari P, Mohebtash M. Helicobacter pylori and its effects on human health and disease. Archives of Iranian Medicine 2011; 14(3):192-199
https://www.medicinenet.com/helicobacter_pylori/page7.htm
https://www.naturalnews.com/044924_H_pylori_bacterial_infection_disease_symptoms.html