Ne miestas ir įstaiga turinti nulemti rezidento kompetenciją ir atsakomybę - įsitikinę būsimieji gydytojai, šiuo metu rengiantys kreipimąsi į institucijas, kad būtų peržiūrėti dviprasmiški ir vienas kitam prieštaraujantys rezidentų pareigas bei atsakomybę apibrėžiantys dokumentai.
Siekia aiškumo
Jaunasis gydytojas Rytis Masiliūnas portalui pabrėžė, kad rezidentai siekia aiškumo tarp galiojančių teisės aktų ir įstaigų vidaus taisyklių, apibrėžiančių rezidentų pareigas ir nuostatas. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministro (2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. V – 902) patvirtintuose Gydytojo rezidento pavyzdiniuose nuostatuose aiškinama, kad jaunesnysis rezidentas turi teisę konsultuotis su vyresniuoju, tačiau vyresnysis rezidentas gali dirbti ir konsultuoti tik prižiūrimas rezidento vadovo.
„Iš tiesų ir jaunesnysis, ir vyresnysis rezidentai dirba, prižiūrimi vadovo, tad reiktų taisyti šį neaiškumą. Be to, yra skirtumų tarp Santariškių ir Kauno klinikų vidaus tvarkos. Vilniuje rezidentams suteikiama daugiau pareigų ir atsakomybės, galioja vyresniojo rezidento parašas, o Kauno klinikose, net jei darbą atlieka tik rezidentas, vis tiek galioja tik vadovaujančio gydytojo parašas. Jis ir turi visą atsakomybę, net jei pats ir nedirbo“, - aiškino R. Masiliūnas.
VLMEDICINA.LT pašnekovas sako, kad dar su kitokiomis įstaigų vidaus taisyklėmis rezidentai susiduria rezidentūros bazėse kituose miestuose.
„Užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje, rezidentai iš esmės yra tokie patys gydytojai, tik dar studijuojantys, o Lietuvoje rezidentai turi dvejopą statusą – tebėra studentai, - kalba jaunasis gydytojas. – Bet svarbiausia yra aiškumas ir tarpinis variantas tarp Vilniaus ir Kauno. Nes teisinės problemos atveju neaišku, kokiu įstatymu vadovaujamasi“.
Ne viskas taip paprasta
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Podiplominių studijų centro dekanas Kęstutis Petrikonis pasakojo, kad jau treti metai bandoma spręsti rezidentų pareigybių bei atsakomybės apibrėžtumo problemas. Anot dekano, užsienyje jiems iš tiesų suteikiama daugiau atsakomybės, bet, kita vertus, dėl to būna kitų problemų.
„O Lietuvoje ir pacientai nepasitiki rezidentais. Aišku, pagirtina, kad rezidentai nori daugiau atsakomybės, bet Lietuvoje tikrai ne visi to nori. Visų pirma, dėl mūsų šalyje veikiančio itin griežto Pacientų žalos atlyginimo įstatymo“, - sakė dekanas.
K. Petrikonis atkreipė dėmesį ir į kitą klausimą. Jo pastebėjimu, jeigu ir galima būtų suteikti daugiau atsakomybės vyresniesiems rezidentams, tai dar turi priklausyti ir nuo specialybės.
„Yra specialybių, kur metus ar kelis rezidentūroje mokomasi bendrųjų dalykų, o į konkrečią specializaciją gilinamasi tik paskutiniais metais“, - aiškino dekanas.
Svarbiausia - specialisto paruošimas
Praėjusį mėnesį vykusiame Medicinos studentų, rezidentų ir jaunųjų gydytojų (MSRG) forumo posėdyje, siekiant jaunųjų specialistų ir jų paciento saugumo, nuspręsta pasiekti, kad būtų nustatyti, aptarti ir ištaisyti teisės aktų neaiškumai, kuriuose būtų aiškiai įvardijamos gydytojo rezidento kompetencijos ir atsakomybės.
Forume akcentuotos problemos: universitetinių ligoninių ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų išleistuose kiekvienos atskiros specialybės rezidento pareigybiniuose nuostatose daugeliu atvejų, lyginant su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tvirtintais pavyzdiniais nuostatais, teisės yra sutraukiamos (pavyzdžiui, neleidžiant išrašyti mirties liudijimų, pažymų, kompensuojamų vaistų), o pareigos išplečiamos; rezidentui keičiant rezidentūros bazes jo kompetencija dinamiškai kinta dėl kiekvienoje įstaigoje skirtingai reglamentuojamų rezidento kompetencijų; išduodamos vienodos gydytojų specialistų licencijos, nepriklausomai nuo to, kuriame universitete ir kokioje rezidentūros bazėje buvo mokomasi; rezidentui kuruojant pacientus, atliktos procedūros ir įgyti įgūdžiai privalomi suvesti į rezidentūros dienyną, tačiau medicininėje dokumentacijoje (ligos istorijose, stacionare gydomo asmens statistinėse kortelėse) atsispindi tik prižiūrėjusio specialisto pavardė.
MSRG nuomone, rezidentų pareigas, atsakomybę bei kompetenciją apibrėžiantys dokumentai turėtų būti ruošiami, atsižvelgiant į aukščiausios kokybės specialisto ruošimą, o ne į konkrečios įstaigos vidaus poreikius, ir rezidento kompetencija kiekvienais metais turinti tik augti, bet ne kisti, pasikeitus tam tikriems dokumentams.