Kodėl Lietuvos medikai nebando rimčiau pakovoti dėl savo atlyginimų?(6)

Praėjusią savaitę prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės mitingavę medikai pareikalavo vidaus reikalų ministro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus, Bendrojo pagalbos centro viršininko atsistatydinimo. Taip pat reikalaujama visoje šalyje įvesti tiesioginį greitosios medicinos pagalbos telefono numerį 113. Mitingai ir streikai – normali, taip pat reikalinga demokratinės šalies demokratinio gyvenimo dalis. Visgi kyla natūralus klausimas – kodėl į kovą prieš BPC sugebėję pakilti medikai daugybę metų nesugeba susitelkti ir padaryti to paties dėl neadekvačių savo atliekamam darbui atlyginimų ir prastų darbo sąlygų?

Reklama

Atlyginimai mažėjo

Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, vidutinis gydytojų darbo užmokestis šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mažėjo – nuo 3 027,9 lito iki 2 948,9 lito.

Daugelio gydytojų specialistų atlyginimai „į rankas“ už visą darbo etatą šalies rajonuose nesiekia ir pusantro tūkstančio litų, o slaugytojų – net vieno tūkstančio. Tuo metu paklausių specialybių medikai (reanimatologai–anesteziologai, chirurgai, kardiologai ir kiti) gali uždirbti ir daugiau kaip 10 tūkst. litų. Bet ši suma dažniausiai surenkama dirbant daugiau negu vienu etatu. Lakstoma per du, o kartais ir tris ar keturis darbus. Tiesa, kai kurie vyriausieji gydytojai įsigudrina uždirbti ir ne vieną dešimtį tūkst. litų per mėnesį.

Masinė medikų emigracija, specialistų stoka regionuose, 10 ir daugiau kartų siekiantys lietuviškų atlyginimų skirtumai nuo pajamų už tokį patį darbą užsienyje yra pernelyg dideli, kad sveikatos priežiūros sistema galėtų veikti sklandžiai.

Trukdo korupcijos stigma

Ne paslaptis, kad dalis medikų prie algos prisiduria iš pacientų gaunamais pinigais, įvairiausiais buities ir prabangos gaminiais. Šalies rajonuose žmonės į gydymo įstaigas prineša dar ir maisto produktų – kaimiškų vištų kiaušinių, net grybų ir uogų.

Sveikatos apsaugos ministerijos užsakyto sociologinio tyrimo duomenimis, 2012 m. kyšius sveikatos priežiūros įstaigose davė kas ketvirtas ten apsilankęs, o 70 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų mano, kad „atsilyginus“ sveikatos priežiūros paslaugų kokybė pagerėja.

Privačiuose pokalbiuose su medikais išryškėja štai toks vaizdas: teigiama, kad „dovanos“ imamos kartais vien tik todėl, kad pacientas nesupras atsisakymo ir įsižeis. Kitas argumentas – esą, žinodami menkų gydytojų atlyginimų problemą, žmonės mėgina tą kompensuoti, „atsidėkodami“ tiesiogiai. Ir tokią „padėką“ priimti nėra blogai.

Žinoma, taip mano ne visi. Yra medikų, kuriems tokia praktika nepriimtina. Daugelis jų – užsienyje arba pakeliui į jį. Yra ir likusių Lietuvoje, kurie moka švelniai ir garbingai atsisakyti pacientų brukamų kyšių. Kartais tokie pasako: „Jei būtinai nori duoti – duok štai tai slaugytojai, ji nieko neuždirba“.

Korupcija gali būti viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvos gydytojai, nuolat kalbantys apie savo menkus atlyginimus, net nemėgina pakovoti dėl didesnių. Nepanorusi viešai skelbti savo vardo ir pavardės Vilniaus Santariškių klinikų medikė atkreipė dėmesį, kad dalies visuomenės požiūris į medikus yra labai neigiamas. Anot jos, jeigu medikai, kaip Estijoje, pradėtų streikuoti dėl savo atlyginimų ar protestuoti dėl neapmokamų atostogų, neaišku ar visuomenė juos palaikytų. „Tvyro įtampa tarp medikų ir pacientų, medikų ir žiniasklaidos. Esame atsidūrę akligatvyje“, – kalbėjo ji.

Tylieji estai pasiekė savo

Kol mūsų gydytojų profesinės organizacijos snaudė, o jų vadovai ginčijosi, ar kyšiai yra dovanos, o gal vis dėlto kyšiai, Estijos medikai, nors ir uždirbdami gerokai daugiau nei jų kolegos Lietuvoje, nebeapsikentė ir didesnių atlyginimų pasiekė streikuodami.

2012 m. spalį, prieš prasidedant visuotiniam šios šalies medikų streikui (streiko metu buvo teikiama tik gyvybiškai būtina medicinos pagalba), vidutinis Estijos gydytojo atlyginimas buvo beveik 2 kartus didesnis, siekė maždaug 5900 litų „į rankas“.  Streikuotojams pateikus reikalavimus sumažinti darbo krūvius ir padidinti  slaugytojų atlyginimus 40 proc., o gydytojų – 20 proc., prasidėjo daugiau kaip tris savaites trukusi medikų ir Vyriausybės konfrontacija. Streikuojančių medikų reikalavimus palaikius šalies prezidentui Toomui Hendrikui Ilvesui, streikas baigėsi Vyriausybės kapituliacija ir daliniu medikų reikalavimų patenkinimu. Maždaug 20 proc. buvo sumažinti gydytojų darbo krūviai, o jų vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia maždaug 6,3 tūkst. litų „į rankas“. Siekiant sumažinti atlyginimų disproporcijas, padidinti minimalūs valandiniai gydytojų ir slaugytojų darbo įkainiai.

Medikų atstovai pripažįsta, kad Lietuvoje streikuoti būtų sudėtinga

Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Radvila atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir tai yra vienas iš prasčiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai šiuo tikslu išleidžia daugiau kaip 10 proc., o visos Europos Sąjungos vidurkis siekia daugiau kaip 9 proc. BVP. Todėl menkų medikų atlyginimų priežastis, pasak A. Radvilos, yra skurdus bendras visos sistemos finansavimas. Sprendimą dėl BVP dalies sveikatos apsaugai priima Seimas, todėl klausimą dėl finansavimo būtina kelti šiai institucijai.

Anot A. Radvilos, Lietuvos medikai linkę padejuoti, pabėdoti tarpusavyje, bet kai reikia veikti, vieningumo pritrūkstama. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuvoje suorganizuoti vienokią ar kitokią protesto akciją yra sudėtinga. Medicina yra vis dėlto nišinė, specifinė profesija, medikams sudėtinga eiti kažkur į gatvę, protestuoti. O šiuo metu medikų bendruomenė yra savotiškoje letargo būsenoje“, – kalbėjo A. Radvila.

„Pati nacionalinio streiko idėja yra gera ir reikalinga. Tik tai be galo sudėtingas procesas. Įstaigos mastu įgyvendinti – dar dar. Įmanoma ir miesto mastu. Bet kai reikia visos šalies mastu – be galo sudėtinga. Turiu pasakyti, kad aukščiausioji šalies valdžia irgi tą puikiai žino ir, deja, tuo naudojasi“, – sakė A. Radvila.

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas apie nacionalinio streiko galimybę Lietuvoje nebuvo linkęs kalbėti. Jis perkėlė sutartą pokalbio laiką į kitą dieną, o kitą dieną – dar į kitą.