Kodėl mažėja chirurgų?(1)

Chirurgo darbas yra labai sudėtingas. Streso poveikio įvairių specialybių atstovams vertinimo skalėje pirmoje vietoje yra lakūnas, antroje – chirurgas.

Kol kas Lietuvoje ir visoje Europoje  problema yra ta, kad darbo laiką rezidentams bandoma reglamentuoti.  Amerikoje rezidentai mokosi  16 valandų iš eilės,  130 valandų per savaitę (pas mus etatas 40 valandų), jie bemaž neišeina iš ligoninės.  Bet užtat  po 4 metų jie viską gali daryti.

Europoje reglamentuota, kad rezidentas negali dirbti daugiau kaip 80 valandų.  Nekart esu dalyvavęs konferencijose, kuriose apie tai kalbėta.  Pasirodo, per  80 valandų  išmokyti chirurgą tampa sudėtinga. Juk negali pasirinkti, kada atlikti  skubią operaciją –  vieną naktį atveža 10 pacientų, kitą – kartais nė vieno. Jei chirurgas neoperuos, o žiūrės tik į reglamentuotą laiką, gali būti,  kad neturėsime gerai pasiruošusių gydytojų. Nes chirurgija – amatas, kurį reikia dirbti.

Kita vertus, Lietuvoje ir visame pasaulyje pakliūti į chirurgijos rezidentūrą buvo problema iki 2000 metų.  O jau 10 metų yra daug laisvų vietų, niekas nebesiveržia į chirurgijos rezidentūra, nes darbas sunkus, kupinas streso, didelė tikimybė užsikrėsti hepatitu C, ŽIV.

Nors  chirurgo atlyginimas JAV  penkis kartus didesnis nei  prezidento, niekas į šią specialybę nesiveržia ir ten. Apie Europą jau nekalbu...

Būdamas  Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas, matau tendencijas, kad chirurgai nejaunėja. Rajonuose dirba chirurgų, kuriems daugiau nei  70 metų.  O vadovaudamas internams ir rezidentams pastebėjau, kad net ne  patys gabiausieji išvažiuoja į Vokietiją.

Prof. dr. Artūras Razbadauskas,

Jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas