Kodėl medikams kartais „nelaiko nervai“?
Į redakciją užėjusi tauragiškė skundėsi, kad palydėjusi neįgalų vyrą į vieną ligoninės gydytojo kabinetą nepelnytai patyrė nemalonumą – gydytojas buvo grubus, nusikeikdamas įžeidė juos abu.
Užkliuvo neįgalaus paciento palydovė
Jadvyga mano, kad gydytojas, pas kurį konsultacijai buvo pasiųstas jos vyras, tądien kažkodėl buvo blogai nusiteikęs, vos jai įėjus parodė nepasitenkinimą.
– Į gydytojo kabinetą vyrą įvežiau vežimėliu ir pasilikau su juo kartu, nes jaučiau pareigą jam padėti, padaryti, ką reikės, nes vyras visiškai neįgalus, blogai orientuojasi, bet gydytojas mane iš kabineto išprašė. Tačiau negalėdamas išsiaiškinti, kuo mano vyras yra sirgęs, kuo skundžiasi dabar, vėl pasikvietė. Ėmiau pasakoti, kokią traumą jis yra patyręs, kuo dabar skundžiasi. Baigdama paaiškinau, kokia jam nustatyta galutinė diagnozė, tada gydytojas įširdęs sušuko: „Nuo to ir reikėjo pradėti“ ir dar nusikeikė, – pasakojo tauragiškė Jadvyga.
Teigė vis dar negalinti atsigauti – pas gydytoją ėjo pagalbos vyrui ieškoti, o buvo užgauta jo elgesio ir įžeista keiksmažodžio. Tą nelemtą žodelį moteris buvo užsirašiusi ant lapelio, kad neužmirštų, ką būtent gydytojas pasakė.
Su moterimi išsikalbėjome, kad jos neįgaliam vyrui diagnozuotas sunkus lėtinis susirgimas. Dabar į medikus ji kreipėsi dėl to, kad sutuoktinis pajuto pilvo skausmus, tačiau skubiai ištyrus į ligoninę jis nebuvo paguldytas. Beje, gydytojas, kuriuo ji skundžiasi, siuntimo į ligoninę duoti negali.
Gal ir išsprūdo koks negeras žodelis...
Telefonu pakalbintas minėtas gydytojas sakė prisimenantis tą pacientą ir jį lydėjusią žmoną. Neneigė su ja kalbėjęs emocingai. Priminus, kad esą jis tada nusikeikęs, tarstelėjo:
– Neprisimenu, gal man ir išsprūdo koks nors negeras žodelis, dėl to aš tos moters ir jos vyro labai atsiprašau.
Ne pirmus metus Tauragėje dirbantis patyręs, kvalifikuotas gydytojas aiškino, kad pacientų palydovams visada liepia išeiti, nes jiedu su slaugytoja su pacientais patys susitvarko, be to, laikosi konfidencialumo principo – su pacientu apie jo ligą kalbėtis be pašalinių. Minėjo, kad kartais pacientai išveda iš kantrybės: nesako tiesos, bando egzaminuoti gydytoją, ar šis susivoks, kas yra pacientui, arba nutylėdami apie lėtinę ligą bando įrodyti, kad tai ūmus susirgimas, kad tik pavyktų artimąjį paguldyti į ligoninę.
– Negaliu ilgai gaišti su vienu žmogumi, nes už durų laukia kiti. Ilgai laukdami irgi būna pikti, kartais reiškia pretenzijas medikams, taip įsisuka skubėjimo padiktuotas ratas, – samprotavo gydytojas.
Dar jis pasiguodė, kad labai daug dirba keliose vietose, nes reikia šeimą išlaikyti, pavargsta, ir retoriškai paklausė:
– Gal reikia emigruoti, kad nereikėtų tiek daug dirbti, galėčiau daugiau uždirbti, nereikėtų jausti nuolatinės įtampos?
„Medikai turi būti pasiruošę neigiamoms emocijoms...“
Paminėjus gydytojo, kuriuo skundžiamasi, pavardę Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Danas Masiulionis nenustebo. Jis teigė, kad šis jaunas, kvalifikuotas gydytojas, dėl kurio darbo nėra jokių pretenzijų, kartais būna perdėtai emocingas, esą tai su amžiumi praeis.
– Niekada nepateisinsiu grubaus elgesio su pacientais, nepriimsiu gydytojų pasiteisinimų, kad juos kažkas išprovokavo. Tiesa, kad ligoninėje būna visko – tam tikros būklės pacientai būna agresyvūs, nesivaldo, keikiasi, net imasi veiksmų. Tačiau medikai negali rodyti savo emocijų, nes pasirinkdami profesiją jie žinojo, kur eina. Aptariamas atvejis netgi ne toks, nebuvo jokios priežasties gydytojui išsilieti, – teigė D.Masiulionis.
Jis sakė dar galintis suprasti, jei gydytojas netyčia padarė klaidą, bet „nervų nevaldymo“ negalima toleruoti. Pasidžiaugė, kad šiemet tai pirmas toks nusiskundimas, dėl netinkamo vieno gydytojo elgesio pacientė skundėsi užpernai.
Privalo kantriai išklausyti
Pasak D.Masiulionio, ne visada pacientai iš karto sugeba gydytojui sklandžiai viską paaiškinti, kartais tenka apsišarvuoti kantrybe.
– Kantrybė ir šypsena viską nugali. Juk sakoma, kad gydo ne tik vaistai, bet ir geri santykiai su gydytoju, pasitikėjimas. Jei medikui sunku įveikti darbo keliamą stresą, galima lankyti specialius kursus, bet pastebėjau, kad tokie kursai nepopuliarūs, daugiau domimasi kvalifikacijos kėlimu. Tiesa, už sunkų darbą, kartais neigiamą aplinką medikams, ypač slaugytojoms, atlyginama nepakankamai, gaila, todėl medikai ir bėga į kitas šalis, – kalbėjo D.Masiulionis.
Jis pajuokavo, kad kitur išvažiuoja ir dalis jaunų, agresyvių pacientų, kurie, atlydėję į ligoninę draugą, mėgdavo riaušes kelti, yra ir langus išbaladoję. Medikai nemalonumų patiria dėl tam tikros būklės pacientų – užkluptų baltosios karštligės, paveiktų senatvinės demencijos ar psichikos ligų. Bet jie tai privalo priimti kitaip nei visi aplinkiniai, nes žino, kad tai liga.
Kai mieste neliko blaivyklos, ligoninė teikia ir tam tikras socialines paslaugas – išblaivina, suteikia nakvynę neblaiviems asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos ir socialinio draudimo. Kai kurie jų yra agresyvūs, užgaulioja medikus, kartais ir rankų nevaldo. Dėl minėtų paslaugų tokiems asmenims kokia nors išeitis turėtų būti rasta šalies mastu. Kol kas medikai su jais vargsta, o savivaldybė už tai ligoninei per metus skiria apie dešimt tūkstančių litų.
Beje, šiemet tokių asmenų sumažėjo. D.Masiulionis mano, kad taip yra dėl spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, per dešimt metų rajonas prarado apie dešimt tūkstančių gyventojų.
Gali sulaukti drausminės nuobaudos
Tačiau mūsų aptartas atvejis kitoks, nebuvo jokios priežasties „nervų nelaikymui“.
– Nenustebau, kad būtent šiuo gydytoju skundžiamasi, mes žinome, kad jis yra karšto charakterio, bet jį reikia valdyti. Grubumo, pacientų įžeidinėjimo mes netoleruojame, teks su tuo gydytoju griežtai pasikalbėti. Jei dar kas nors į mus kreipsis dėl panašių dalykų, teks jam taikyti nuobaudą, nors yra geras specialistas, įdėjęs daug pastangų kvalifikacijai kelti, – teigė ligoninės direktoriaus pavaduotojas D.Masiulionis.
Pasak jo, tai bus numatyta ir kolektyvinėje sutartyje, kuri dabar svarstoma su darbuotojais. Tik esą reikėtų sukonkretinti „įvertinimą“.
– Kolektyvinėje sutartyje rašoma, kad už darbo drausmės pažeidimus galima taikyti visuomeninio poveikio priemones arba drausmines nuobaudas. Dėl drausminių nuobaudų viskas aišku, jos griežtai reglamentuotos, o ką reiškia „visuomeninio poveikio priemonės“? Asmeninis pabarimas ar viešas svarstymas? Nesmagu, kai tenka bausti gydytoją, kuriuo pacientai turi pasitikėti, bet kartais kitos išeities nėra, – apibendrino D.Masiulionis.
Jovita Strikaitienė
