Kodėl moterys gyvena ilgiau

Kad moterys gyvena ilgiau, žinome gana seniai. Pagrindinius faktorius, kodėl taip nutinka, nesunku įsivaizduoti – mažiau žalingų įpročių, fizinio darbo, streso ir panašiai. Tačiau išsamus mechanizmas, kodėl moterys yra ilgaamžiškesnės, nebuvo suprastas. Buvo aiškiai žinoma tik tiek, kad dažniausiai 100 metų ribą pasiekia būtent moterys ir jos dažniausiai gyvena 5-10 metų ilgiau nei vyrai.

Reklama

Apie moterų ir vyrų amžiaus subtilybes rašo žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Čia skelbiama: Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog gyvenimo trukmė pailgėjo 19-20 šimtmetyje, kuomet buvo atrastos vakcinos, antibiotikai, ženkliai patobulėjo medicina.

Tačiau kur glūdi vyrų ir moterų ilgaamžiškumo skirtumų paslaptis? Kalifornijos  mokslininkai kruopščiai tyrė duomenis apie asmenų, gimusių tarp 1800 ir 1935 metų, sveikatą 13-oje  išsivysčiusių šalių. Ką jie rado? Kad vyrai dažniau kenčia bei miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kitas reikšmingas faktorius yra tas, kad vyrai nėra atidūs ir rūpestingi savo sveikatai. Tokie rūpestingi, kaip moterys.

Anot tyrimą atlikusių mokslininkų, ryškus skirtumas tarp vyrų ir moterų mirtingumo pastebėtas nuo pat 1870 metų. Nuo 1880-ųjų moterų mirtingumas smarkiai atitrūksta nuo vyrų mirtingumo. Beje, nuo 1890 metų pastebėta, kad tik 30 proc. vyrų, mirusių jaunesnio amžiaus, mirė dėl rūkymo. Visi kiti atvejai – širdies ir kraujagyslių ligos.

Nors vyrai vadinami stipriąja lytimi, pastebėtas dar vienas įdomus faktas – moterys atsparesnės širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijoms, jų organizmas stipriau kovoja su tokio pobūdžio ligomis. Kalifornijos mokslininkai nežino, ar taip yra dėl skirtingos moterų fiziologijos ir anatomijos, bet tai planuoja išsiaiškinti netolimoje ateityje.

Tačiau kitos mokslininkų grupės iš Bostono universiteto turi įtarimų, kad tai gali būti susiję su specifiniu moterims reiškiniu -  geležies trūkumu. Dėl menstruacijų moterų organizme dažniausiai esti mažesnis geležies kiekis. Tam tikrais gyvenimo periodais, pavyzdžiui, nėštumo metu, geležies koncentracija kraujyje taip pat sumažėja. O geležies perteklius organizme skatina kenksmingų laisvųjų radikalų išsiskyrimą. Tai – tiesus kelias širdies ir kraujagyslių ligoms atakuoti organizmą.

Be to, viskas gali būti užkoduota ir genuose. Moterys turi dvigubas X chromosomas, kurios gali koduoti didesnį atsparumą širdies ir kraujagyslių ligoms.

Šaltiniai:

Yu Elaine, et al. Endocrine Society`s 97th annual meeting. 2015.

Sanchez H, Finch C, Crimmins E, et al. Twentieth century surge of excess adult male mortality. Proceedings of the National Academy of Sciences. 2015.