Kodėl mūsų protėviai eidavo miegoti du kartus per naktį?

Įsivaizduokite, kad jūs gyvenate XVIII amžiuje. 20.30 val. užsidedate naktinę kepuraitę, užpučiate žvakes ir užmiegate, apsupti vaško ir degėsių kvapo, pasklidusio aplink jūsų lovą. Miegate keletą valandų. 2.30 val. atsibundate, apsivelkate paltą ir… einate į svečius pas kaimynus. Jie irgi nemiega.

Pasirodo, iki elektros atsiradimo epochos eiti du kartus miegoti per naktį buvo visuotinai paplitęs įprotis. Tais laikais žmonės keldavosi vidury nakties, apie dvi valandas ką nors veikdavo, o po to vėl guldavosi miegoti.

Įprotį eiti miegoti du kartus per naktį pirmąsyk aptiko Virdžinijos universiteto istorijos profesorius Roger‘is Ekirch‘as. Jis pastebėjo, kad žmonės ne visais laikais praktikavo 7-8 valandų nepertraukimą naktinį miegą.

Senovėje žmonėms kur kas įprastesnis buvo dviejų trumpesnių periodų per naktį miegas, kuris per abu kartus (su pertrauka) išsitęsdavo iki 12 valandų. Tas miegas buvo padalintas į dvi dalis: iš pradžių 3-4 valandos miego, po to – 2-3 valandos būdravimo ir galiausiai miegas iki ryto.

Užuominų apie tokią miego tvarką randama literatūroje, teismo dokumentuose ir asmeniniuose užrašuose. Stebina ne pats faktas, kad žmonės miegodavo „dviem pamainomis“, o milžiniškas šio naktinio poilsio išplitimo mastas. Tai buvo įprastas, visų priimtas būdas miegoti.

Pavyzdžiui, vienas anglų gydytojas rašė, kad idealus laikas mokslui ir apmąstymams yra periodas tarp „pirmojo“ ir „antrojo“ miego. Vienoje pirmųjų anglų kalba XIV a. parašytų Geoffrey Chaucer‘io knygų „Kenterberio pasakojimai“ rašoma apie heroję, kuri eidavo miegoti po „pirmojo miego“.

O aiškindamas didelį daugiavaikių šeimų tarp darbininkų priežastis, 1500 metais gydytojas pastebi, kad žmonės įprastai mylėdavosi po „pirmojo miego“.

Roger‘io Ekirch‘o knygoje „Baigiantis dienai. Nakties istorija“ pilna tokių pavyzdžių.

Bet ką dar žmonės veikdavo tomis laisvomis nakties valandomis? Iš esmės viską, apie ką tik jūs pagalvojote…

Daugelis likdavo savo miegamuosiuose ir lovose, kartais skaitydavo, neretai melsdavosi. Religinės knygos net įtraukdavo specialias maldas, rekomenduojamas skaityti tarp dviejų miego periodų.

Kiti rūkydavo, kalbėdavosi su sugulovu arba mylėdavosi. Kai kurie būdavo labai aktyvūs, lankydavo kaimynus.

Aštuonių valandų miegas – šiuolaikinė naujovė

Žinia, tokia praktika galiausiai baigėsi. R. Ekirch‘as tai sieja su elektros išradimu ir tiek patalpų, tiek gatvių apšvietimu bei kavinių išpopuliarėjimu.

Rašytojas Kreigas Koslovskis savo knygoje „Vakaro imperija“ (Evening’s Empire) šia tema samprotauja taip: paplitus gatvių apšvietimui, naktis nustojo būti nusikaltėlių ir visuomenės atmatų nuosavybe. Šis laikas tapo pritaikytas darbui arba bendravimui. Į „dvigubo“ ėjimo per naktį miegoti įprotį galiausiai imta žiūrėti kaip į netikslingą laiko švaistymą.

Mokslininkai atliko 4 savaičių eksperimentą, kuriame dalyvavo 15 vyrų, patalpintų į ribotas dienos apšvietimo sąlygas. Jie ėmė elgtis gana keistai, t. y. eksperimento dalyviai ėmė atsibusti vidury nakties, po to jie būdraudavo keletą valandų, o vėliau miegodavo iki ryto. Iš viso jie miegojo ne ilgiau 8 valandų.

Nemigos periodas tarp dviejų miegojimų pasižymėjo ypatingais dalyvių gabumais, artimais meditacinei būsenai. Tai nepriminė vartymosi lovoje, ką neretai patiriame ne vienas iš mūsų. Eksperimento dalyviai nebuvo įsitempę ir neišgyveno dėl prabudimo, jie tuo metu buvo atsipalaidavę.

Prabudimas vidury nakties – „istorinė atmintis“?

Oksfordo neurobiologijos profesorius Russell‘as Foster‘is pastebi, kad net miegant tradiciškai 8 val., prabudimas vidury nakties nėra priežastis nerimauti. „Daugelis žmonių prabunda naktį ir ima panikuoti. Aš jiems paaiškinu, kad taip jie sugrįžta į „dvigubą“ miego režimą“, – sako profesorius.

Nors straipsnyje pažymima, kad nėra jokių pranašumų miegoti du kartus per naktį, kartu teigiama, kad ta „ramybės, artimos meditacijai“, būsena mums galėtų būti labai naudinga.

Žinoma, mes negalime grįžti į „iki elektros“ gyvenimo būdą, kai žmonės anksti eidavo miegoti ir anksti keldavosi. Bet galbūt mes galėtume išnaudoti tas žinias, kad pagerintume gyvenimo kokybę ir surastume sau alternatyvų proto ir laiko režimą?

Parengta pagal Cameralabs.org