Kodėl neįgaliems žmonėms nenustatomas darbo krūvis?

Klausimas. Kodėl žmonėms, turintiems neįgalumą, nėra nustatomas darbo krūvis? Anksčiau nedarbingumą nustatanti gydytojų komisija rašydavo rekomendacijas, kad žmogus gali dirbti, pvz., 6 darbo val., o dabar ir to nerašoma. Bet juk neįgalus be kojos ir neįgalus dėl vidaus ligos nėra vienodo pajėgumo ir išvis, jei neįgalus žmogus pajėgia dirbti visu etatu, tai verta abejoti, ar jis tikrai neįgalus. Žinoma, valandos ne visada apsprendžia darbo kiekį, nes yra darbų, kurie nepriklauso nuo valandų kiekio, o nuo konkretaus atlikto darbo kiekio, ir tai yra ne tik kokioj siuvykloj, bet ir leidykloj - reikia perskaityti ir ištaisyti labai daug puslapių, dėl didelio krūvio nepajėgi, palieki klaidų, darbdavys meta lauk, jei neini, tai atleidžia pagal 136 str., nes nepadarai darbo, o darbo inspektoriai nieko padaryti negali, nes nėra nustatyta jokių darbo kiekio normų. Galbūt jas reikėtų nustatyti nors neįgaliesiems, kad vėliau netektų sugadinti sveikatą dar labiau bylinėjantis teismuose su darbdaviais. Ir teismuose į darbo krūvį neįgaliajam niekas neatsižvelgia, nes tokių įstatymų nėra. Manau, kad darbo normos turėtų būti nustatytos ir sveikiems žmonėms. Pvz., už minimalią algą toks krūvis, nes darbdaviai tuo naudojasi ir žmones išnaudoja. Iš karto atsirastų daugiau darbo vietų. Margarita, 56 m.

Reklama

Atsako Lietuvos neįgaliųjų draugijos konsultantė–asmeninė asistentė Neringa Venckienė

Darbingumo lygį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) – nustato asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, kompleksiškai, vertinant ne tik medicininius, bet ir funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, ribojančius asmens darbingumą. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu.

Darbingumo lygio įvertinimas:

jei asmeniui nustatoma 0-25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t. y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje;

jei asmeniui nustatoma 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas;

jei asmeniui nustatoma 60-100 proc. darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl:

asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;

profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio;

darbo pobūdžio ir sąlygų;

bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo.

Priėmus sprendimą apie darbo pobūdį ir sąlygas, išduodama „Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“. Šioje išvadoje ir įvardijama, kiek valandų rekomenduojama dirbti per savaitę, kokiomis sąlygomis žmogus gali dirbti, ko jis negali arba nurodomi tam tikri apribojimai. Jeigu ši išvadą jums neišduodama, pateikite NDNT prašymą dėl jos išdavimo.

Darbdavys turi atsižvelgti į šią išvadą ir vadovautis ja taip, kaip numato LR DK. Tačiau reikia pabrėžti, kad ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir jei asmuo savo valia nenori laikytis įvardintų apribojimų, jis pats turi prisiimti ir atsakomybę. Be to, kiekvienas atvejis yra labai individualus ir labai svarbu darbdavio noras padėti žmogui, sudarant jam palankias darbo sąlygas. Tačiau aplink daug pavyzdžių, kad asmenys su ribotu darbingumu nėra naudingi, jų darbo našumas žymiai mažesnis ir dažniausiai yra atleidžiami tuo pagrindu, kad tokio darbo jiems įmonėje nėra. Taigi darbdavys apsidraudžia, kad ateityje neturėtų jokių problemų. Na, o žmogiškasis faktorius dažnai pas mus neegzistuoja ir tai yra visuotinė problema, nes visos įmonės siekia pelno, o laikyti žmogų ir neturėti jokios naudos mūsų visuomenei dar nepriimtina. Džiugu, kad ne visi darbdaviai tokie, yra ir priešingų pavyzdžių. Daug dėmesio neįgaliųjų darbo sąlygoms skiriama socialinėse neįgaliųjų įmonėse, kurios dalį finansavimo gauna iš valstybės.

Taigi belieka palinkėti Jums sėkmės.