Kodėl nesiseka sukontroliuoti astmos
Kai kurie sergantieji astma vis dar neranda gydymo, kuris jiems padėtų. Tyrėjai teigia išsiaiškinę galimą vaistų neveiksmingumo priežastį ir matantys šviesą tunelio gale, – rašo medicalnewstoday.com
Mokslininkai tikisi, kad jų tyrimo rezultatai, publikuoti klinikinių tyrimų žurnale (the Journal of Clinical Investigation), atvers duris naujam astmos gydymui.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, JAV apie 25 mln., arba 1 iš 12, žmonių serga astma ir šis rodiklis vis kyla.
Dauguma sergančiųjų geba suvaldyti savo ligą ir jos paūmėjimus, vengdami provokuojančių veiksnių ir vartodami paskirtus medikamentus.
Vis dėlto daliai pacientų vaistai nebūna tokie veiksmingi, o to priežastis iki šiol buvo nežinoma. Reynold A. Panettieri su kolegomis mano galintys pateikti paaiškinimą.
Mokslininkai atliko bandymą su pelėmis: inaktyvavę daugelį pelės genų, jie pastebėjo, kad dalis jų yra susiję su astmai būdingu kvėpavimo takų hiperreaktyvumu.
Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Dėl lėtinio uždegimo didėja bronchų reaktyvumas įvairiems dirgikliams. Atsiranda išplitusi įvairaus laipsnio kvėpavimo takų obstrukcija, pasireiškianti pasikartojančiais švokštimo, dusulio, krūtinės veržimo ar kosulio simptomais, ypač naktį ar paryčiais, praeinančiais savaime ar griebiantis vaistų. Astmos gydymas - tai ištisinis procesas, grindžiamas konkretaus paciento astmos kontrolės lygiu ir jo pokyčiais.
Tyrėjai palygino graužikų, kuriems pasireiškia kvėpavimo takų hiperreaktyvumas, genų aktyvumą su kontrolinės grupės sveikų pelių tam tikrų genų aktyvumu.
Pastebėta, kad pelių, kurioms nustatyti astmai būdingi kvėpavimo takų pokyčiai, organizme randama didesnė neuropeptido Y (NPY) koncentracija.
„NPY biologinis poveikis yra kraujagyslių susitraukimo skatinimas. Ankstesni tyrimai parodė įvairių genų ryšį su padidėjusia rizika sirgti astma, tačiau NPY iki šiol nebuvo žinomas kaip veiksnys, turintis tiesioginę įtaką astmos atsiradimui“, – komentavo R. A. Penettieri.
Išsiaiškinta, ar NPY vaidmuo pelių organizme sutampa su jo veikimu žmogaus kūne.
Remdamiesi gautais rezultatais, mokslininkai teigia, kad NPY aktyvumą slopinantys vaistai galėtų būti puiki perspektyva sergantiesiems astma, kuriems šiuo metu skiriami vaistai yra neveiksmingi.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad panašūs vaistai jau sukurti kitoms būklėms koreguoti, pavyzdžiui, kraujospūdžiui ir nutukimui. Taigi dabar belieka patikrinti, ar astmos gydymas galėtų tiesiog tapti nauja jų indikacija, arba sugalvoti, kaip juos patobulinti siekiant šio tikslo.
Susiję straipsniai
