Kodėl nesusikalba medikai ir pacientai (1)
Nesusipratimai ar konfliktai gydymo įstaigose dažniausiai kyla dėl pacientų ir medicinos personalo tarpusavio bendravimo ir pagarbos stokos, nenoro bendrauti ar bendravimo įgūdžių bei laiko trūkumo. Tai paaiškėjo Lietuvos bioetikos komiteto kartu su Lietuvos gydytojų sąjunga surengtame seminare „Kaip pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir pacientų bendravimą?“ - praneša Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyrius.
Šiuo renginiu Lietuvos bioetikos komitetas, Lietuvos gydytojų sąjunga ir Sveikatos apsaugos ministerija siekė atkreipti sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų dėmesį į abipusiai pagarbaus ir dėmesingo bendravimo svarbą. Seminaro metu išsakytos mintys ir pasiūlymai taps pagrindu Lietuvos bioetikos komiteto rengiamoms rekomendacijoms dėl bendravimo tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų gerinimo.
Poreikį diskutuoti ir spręsti medikų bei pacientų bendravimo problemas paskatino Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos bioetikos komiteto gaunami pacientų skundai ir prašymai dėl teisės į informaciją, kitų pacientų teisių pažeidimo, nepagarbaus medikų bendravimo, nepakankamo dėmesingumo.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pabrėžė, kad nors pacientai dažniausiai skundžiasi dėl netinkamų, nekokybiškų paslaugų, tačiau skundų analizė leidžia daryti išvadą, kad šiais atvejais paskatą skųstis sustiprina nepagarba pacientui, nepakankamas bendravimas, nedėmesingumas, privatumo neužtikrinimas.
„Tačiau itin svarbu kalbėti ne tik apie tinkamo kilusių konfliktų valdymo svarbą. Tenka pripažinti ir apgailestauti, kad rengiant medikus ar sveikatos sistemos įstaigų vadybininkus, administracijos darbuotojus, nėra skiriama pakankamai dėmesio jų komunikacijos žinioms ir įgūdžių formavimui. Kitaip tariant, gydymo įstaigų darbuotojai ne visada moka bendrauti su pacientais taip, kad žmogus jaustų pagarbą, rūpestį, susidomėjimą. Pripažinkime, kad tinkamai bendraujant gydytojui ir pacientui skundų ar konfliktinių situacijų būtų gerokai mažiau“, – sakė ministrė R. Šalaševičiūtė.
Seminaro metu vykusiose diskusijose paaiškėjo, kad dažniausiai nurodomos pacientų ir medicinos personalo bendravimo problemų priežastys – tarpusavio bendravimo ir pagarbos stoka, nenoras palaikyti dialogo, žinių, įgūdžių bei laiko stoka. Dalyviai akcentavo ir išankstinį susipriešinimą tarp medikų ir pacientų, nulemtą įvairių veiksnių, tarp jų ir žiniasklaidos neigiamai pateikiamų nesėkmės istorijų. Medikai apgailestauja, kad viešojoje erdvėje paprastai kalbama tik apie pacientų teises, bet ne pareigas ir atvirkščiai – gydytojų pareigos neproporcingos jų teisėms.
Atkreiptas dėmesys ir į dažnai pasitaikantį pacientų lūkesčių bei medikų galimybių neatitikimą. Kaip vienas galimų organizacinių konfliktų prevencijos ir sprendimo būdų buvo aptariama konflikto vadybininko etato sveikatos priežiūros įstaigoje galimybė.
Taip pat medikai ir pacientų organizacijų atstovai išsakė pageidavimą, kad pacientų draugijų interneto svetainėse būtų pateikiama kuo daugiau į pacientą orientuotos informacijos, o gydymo įstaigų personalo komunikacijos įgūdžiai būtų nuolat tobulinami.
Seminaro metu išsakytos mintys ir pasiūlymai bus panaudoti Lietuvos bioetikos komiteto rengiant rekomendacijas dėl bendravimo tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų. Artimiausiu metu šios rekomendacijos bus pristatytos visuomenei.
Susiję straipsniai
