Kodėl perkame brangesnius vaistus, arba Kaip ligonių kasos klipais keis mūsų mąstymą

Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: gyventojai, ypač pensininkai, akylai seka nuolaidas ir akcijas parduotuvėse, kad tik pigiau ką nusipirktų, tačiau vaistinėse net nesidomėdami plačiai atveria piniginę ir gerokai permoka už medikamentus. Kodėl taip yra, ką konkrečiai daryti, kad taip nebūtų, ir kas už tai atsakingas, taip ir nepaaiškėjo Valstybinės ligonių kasos (VLK) organizuotoje spaudos konferencijoje „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“. Aišku tik viena: VLK, siekdama paprotinti Lietuvos gyventojus (pirmiausia, žinoma, pensinio amžiaus), pradėjo socialinės reklamos kampaniją, kuri mums, mokesčių mokėtojams, kainuos 64 tūkst. eurų.

Valstybinė ligonių kasa atliko 2015 m. kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizę. Paaiškėjo, kad kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. Lietuvos gyventojų. Iš jų – apie 400 tūkst. yra vyresni nei 65 metų. Pernai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) tam išleista 212,6 mln. eurų, dar 54 mln. eurų primokėjo patys pacientai. Šiemet kompensuojamiesiems vaistams iš biudžeto skirta 217,5 mln. eurų.

 VLK duomenys rodo ir tai, kad jei pernai pacientai būtų rinkęsi ne brangiausius, o pigiausius vaistus, priemokoms būtų išleidę du kartus mažesnę sumą – 27 mln. eurų.

 Senjorui geriausia patars senjoras

 Tokie duomenys paskatino pradėti socialinės reklamos kampaniją „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“, kuri pirmiausia skirta senjorams.  

 VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė paaiškino, kodėl: „Vyresni nei 65 metų pacientai iš savo kišenės daugiausia primoka, įsigydami kompensuojamuosius vaistus. Pernai ši priemoka buvo 30 mln. eurų. Jei jie būtų rinkęsi pigesnius vaistus, būtų tekę primokėti perpus mažiau“.

 Žmonių mąstymą ir pasirinkimą bandys keisti pagrindinis socialinės reklamos kampanijos personažas – pensininkas Vydas (aktorius Aistis Mickevičius). N. Bernotienė juokaudama sakė, kad „niekas senjorui taip gerai nepatars, kaip kitas senjoras. Juolab toks gerai visuomenėje žinomas“.

 Numatoma, kad vaizdo ir garso klipai bus transliuojami didžiausiuose žiniasklaidos kanaluose, viešajame transporte, bus bendradarbiaujama su sveikatos priežiūros įstaigomis ir bibliotekomis.

 Šios socialinės reklamos kampanijos kaina – 64 tūkst. eurų. Tačiau, pasak VLK l. e. p. direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, jeigu ji „bus efektyvi (o to ir tikimės) ir pavyktų sumažinti priemokų dydį, išlaidos šitai akcijai atsipirktų su kaupu“.

 Brangesni – geresni

 VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė sakė, kad dar labai gajus mitas, jog brangesni vaistai yra geresni, o mažiau kainuojantys mažiau ir gydo ar kad pigesni vaistai gaminami Indijoje, o brangesni – Vokietijoje.

„Iš tiesų visiems – tiek brangiems, tiek pigiems – vaistams taikomi tie patys kokybės reikalavimai, veikliosios medžiagos kiekis yra tas pats ir jie gydo lygiai taip pat. Kartais tame pačiame fabrike gaminami ir brangesni, ir pigesni vaistai. Vis dėlto ekonomiškai stipriose šalyse yra vartojama daugiau pigesnių vaistų nei silpnesnėse valstybėse. Siūlau ir mūsų pacientams elgtis taip, kaip elgiasi turtingų šalių pacientai“, – rekomendavo K. Garolienė.

Ji pridūrė, kad reiktų prisiminti, jog gydo ne pagalbinės medžiagos, pakuotės spalva ar tabletės  forma, o veiklioji medžiaga.

 Praktiniai patarimai

 Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė priminė, kad gydytojas privalo išrašyti receptą, kurioje vietoj konkretaus vaisto pavadinimo išrašo veikliąją medžiagą. 

 „Atėję į vaistinę prisiminkite, kad farmacininkas visuomet privalo pateikti kompiuterio ekrane visą vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga sąrašą, kainas ir priemokos dydį. Jis taip pat turi paaiškinti visą tą matomą informaciją. Ir žinokite, kad farmacininkas privalo suteikti visą informaciją, jis negali sakyti, kad nėra laiko, didelės eilės ir pan.“, – farmacininkų prievoles priminė G. Krukienė.

 Ji taip pat informavo, kad jei vartotojo išsirinkto vaisto nėra, farmacininkas privalo užsakyti, o didmenininkai pristatyti ne ilgiau kaip per dvi darbo dienas mieste ir per keturias darbo dienas kaime.

 Aišku, kad niekas neaišku

 Laikinasis VLK direktorius G. Kacevičius teigė, kad „žingsniai dėl gydytojų ir vaistininkų yra padaryti, bet pats pacientas irgi turi apsispręsti. O jei kartais gydytojas prikabina kokį papildomą lapelį su konkretaus vaisto pavadinimu, pacientas turi galimybę patikrinti ar paklausti vaistininko. Ir pats padaryti protingą sprendimą“.

Net susidarė įspūdis, jog dėl didelių priemokų kalčiausi – pacientai. Tačiau sveikatos apsaugos viceministras Valentin Gavrilov patikino: „Pacientai nekalti, tikrai nekaltiname. Mes galime tik pasakyti, suteikti daugiau informacijos, jos galima gauti iš gydytojų, vaistininkų, socialinės kampanijos, o jūs galite padaryti racionaliausią sprendimą. Pataria gydytojai ir vaistininkai. Kartais jų patarimai gali būti nulemti ir kitų interesų nei vien paciento interesas. O kuo daugiau informacijos pacientas turės, tuo geriau galės išsirinkti“.

 Graži kampanija ir buvo puikios kalbos. Bet kas pasikeis? Juk ir dabar gydytojai, išrašydami receptą, privalo nurodyti veikliąją medžiagą, o ne pigiausią ar brangiausią vaistą; o vaistininkai ekrane parodyti visus tą pačią veikliąją medžiagą turinčius vaistus ir informuoti. Mes turime teisę rinktis, bet nesirenkame. Ar tikrai?

 O gal tikrai klipų tik ir trūksta, kad pakeistume mąstymą ir pradėtume elgtis kaip turtingų šalių piliečiai?