Kodėl šąla kojos?

Kojos ir rankos gali šalti dėl įvairių priežasčių. Kai kuriems tai įprasta būsena, o kitiems kraujotakos sutrikimo priežastimi gali tapti rimta liga.

Reklama

Pasak šiaulietės gydytojos neurologės Siglos Ščeponavičiūtės, kraujagyslės gali susiaurėti ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio ar streso. „Dažnas griebiasi cigaretės, naiviai tikėdamasis, kad dūmas padės atsikratyti įtampos, nerimo, atsipalaiduoti. Moksliškai įrodyta, kad cigaretėje esantis nikotinas tik dar labiau paaštrina stresą ir nervingumą. Sužadindamas simpatinę nervų sistemą, jis sukelia smulkių kraujagyslių spazmus, organai prasčiau aprūpinami deguonimi“, – sakė neurologė.

Įtakos kojų ir rankų šalimui turi ir ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai. Dar viena rimta šąlančių galūnių priežastis – prasta mityba. Liekni žmonės šąla dažniau už tuos, kuriuos šildo nuosavi riebaliukai, tačiau šaltuoju metų laiku neurologė nepataria laikytis dietos, nes šiuo periodu ypač svarbu gauti pakankamai įvairių maisto medžia­gų.

Neretai galūnės šąla dėl netinkamos aprangos. Jos gali šalti ir sergant cukriniu diabetu. Vidutinio amžiaus moterims galūnės neretai pradeda šalti ėmus vartoti hormoninius preparatus. Kojos ir rankos gali šalti ir dėl širdies bei kraujagyslių, skydliaukės ligų, anemijos – kai kraujyje stinga hemoglobino.

Reino sindromas

Pasak Vilniaus centro poliklinikos gydytojos Daivos Berškienės, galūnių šalimas gali būti paveldėtas, dažniau dėl šio nemalonumo kenčia jaunos moterys, kurių žemas kraujospūdis. „Joms reikėtų stengtis pagerinti kraujagyslių tonusą, o tam puikiai tinka ženšenio ar eleuterokoko šaknų preparatai“, – teigė gydytoja.

Jei galūnių šalimas paveldėtas, užtenka vartoti minėtus preparatus, tačiau jei ši problema užklumpa netikėtai, būtina ieškoti tikrosios jos priežasties.

Galūnės gali šalti ir dėl sutrikusios arterinės kraujotakos. Atliekant fizinį krūvį, kojos (rečiau rankos) ne tik šąla, bet ir jas skauda. Kojos ir rankos gali šalti ir sutrikus virškinimo trakto veiklai ar susirgus Reino sindromu. „Tai tokia liga, kai dėl šalčio ar nervinio streso atsiranda priepuolinio pobūdžio plaštakų (rečiau pėdų) pirštų kraujotakos sutrikimų. Rankos pamėlsta akimirksniu, neretai jaučiamas skausmas“, – sakė medikė. Lengvos formos Reino sindromas vaistais negydomas – rekomenduojama tik vengti šalčio. Susirgusieji Reino sindromu gali ir mankštintis: judėjimas paskatina kraujotaką ir neleidžia susitraukti kraujagyslėms.

D.Berškienė pabrėžė, kad jei galūnės šąla nuo seno ir padėtis neblogėja, jokio gydymo nereikia. „Tačiau jei šalimą lydi skausmas, staigus pamėlynavimas, žaizdelių atsiradimas ar gretutinės ligos, pavyzdžiui, kojų arterijų aterosklerozė ar kraujospūdžio sutrikimai, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Tik išgydžius pagrindinę ligą, kojos ir rankos nebešals“, – teigė šeimos gydytoja. O kol nebus rasta tikroji kraujotakos sutrikimo priežastis, teks gelbėtis kontrastinio vandens vonelėmis ir tinkamai parinktais maisto produktais.

Kai maistas – vaistas

Mitybos specialisto Ramūno Babravičiaus teigimu, šąlant galūnėms, labai svarbu pasirinkti tinkamą maistą. „Į racioną įtraukite produktų, kuriuose gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų, stiprinančių smulkiąsias kraujagysles. Stenkitės valgyti daugiau apelsinų, kivių, juodųjų serbentų. Juose gausu vitamino C, kuris reguliuoja kraujo krešumą ir didina audinių tamprumą“, – patarė R.Babravičius.

Kapiliarų sieneles taip pat stiprina riešutai ir moliūgų sėklos, saulėgrąžos, daiginti grūdai. Mėsa, kiaušiniai, nesmulkintų grūdų duona, grikių kruopos, pupos organizmui teikia vitamino PP, reguliuojančio nervinę įtampą. „Nevalgykite riebaus ir rūkyto maisto: valgant sunkų maistą, kraujas plūsteli į galvą, o galūnės jo gauna mažiau“, – perspėjo mitybos specialistas. Geriau, anot pašnekovo, rinktis lengvai virškinamą maistą, kuriame gausu geležies, pavyzdžiui, liesą mėsą su įvairiomis daržovėmis – pomidorais, morkomis, burokėliais, špinatais. Daug geležies yra ir kiaušinių tryniuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose, melionuose, riebioje žuvyje.

Kartais pavalgius nukrinta kūno temperatūra, o pirmiausia dėl to nukenčia rankos ir kojos. Pavalgius skrandis intensyviai dirba, todėl organizmas maistui virškinti siunčia daugiau kraujo. Todėl geriau valgyti dažnai ir po truputį.

Patarimai, padėsiantys sušilti

Masažuokite rankas ir kojas eteriniu aliejumi, kuriame yra juodųjų pipirų, imbiero ar cinamono ekstraktų: prieskoniuose esančios medžiagos plečia kraujagysles.

Vakare drėgnus padus patrinkite druska ir tik tada nušluostykite rankšluosčiu. Ši procedūra neleis kojoms sušalti.

Pėdų kraujotaka pagyvės ir jos mažiau šals, jei į kojines įbersite apie ketvirtadalį šaukštelio sumaltų raudonųjų pipirų.

Atsigulkite ant nugaros ir kelias minutes pavažiuokite dviračiu. Paskui dešinės kojos pėdą uždėkite ant kairės kojos kelio ir kairės rankos pirštų krumpliais patrinkite ją. Masažuokite apie 2 minutes. Tą patį atlikite ir su kita pėda.

Jei dirbate sėdimą darbą, pasistenkite kuo dažniau judinti kojų pėdas, pirštus. Rankomis galite paspaudyti ir guminį kamuolį.

Įpraskite rytais mankštintis ir prisiverskite atlikti kontrastines vandens procedūras po dušu – šiltą srovę kaitaliokite su šalta.

Prieš miegą kojas pamirkykite šilto vandens vonelėje su pipirais. Tokios vonelės sustiprina kraujotaką ir net labiausiai sušalusios kojos sušyla.

Savaitgaliais apsilankykite pirtyje arba saunoje, o išsigarinę būtinai panerkite į baseiną arba palįskite po vėsiu dušu.

Avalynę rinkitės tik iš natūralios odos, ji neturi spausti, pakulnė turi būti neaukšta. Nedėvėkite sintetinių kojinių ir pėdkelnių.