Medikai teigia, jog nepaisant naujų, modernių technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką tiek diagnostikos, tiek gydymo srityse besiskundžiančiųjų nugaros skausmais daugėja. Lėtiniai nugaros skausmai labiausiai kamuoja 45–64 metų žmones. Apie nugaros skausmus ir jų priežastis kalbamės su klaipėdiete, aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja neurologe Irena Virketiene.
Kas sukelia nugaros skausmus?
Dažniausia ūminio ir lėtinio nugaros skausmo priežastis – degeneracinė stuburo patologija, kuri vystosi dėl ilgalaikio mechaninio mikrotraumavimo, hormoninės būklės kitimo, netaisyklingos stuburo padėties bei judesių, pertempiančių nugaros raumenis. Nemažai įtakos stuburo skausmams atsirasti turi ir šios priežastys: staigus stuburo pasukimas, pertempiantis stuburo raiščius, sunkumų kilnojimas, intensyvios treniruotės su nepritaikytais treniruočių įrankiais, staigus treniruočių nutraukimas, greitas jaunų žmonių augimas, blogai išsivystę nugaros tiesiamieji ir pilvo raumenys, nelankstus stuburas, silpni lenkiamieji šlaunų raumenys, aukštakulnių batelių nešiojimas ir kt. Yra manoma, kad didesnė tikimybė atsirasti juosmens skausmams yra aukštaūgiams bei moterims, turinčioms padidėjusį kūno svorį. Nėštumo metu apie ketvirtadalis moterų taip pat jaučia skausmus juosmens srityje, o trečdaliui jų skausmai tęsiasi ir po gimdymo, dažniausiai iki pusės ar vienerių metų.
Ar nugaros skausmais skundžiasi tik dirbantieji fizinį darbą?
Išties fizinis darbas nėra svarbiausia juosmens skausmų priežastis, nes vienodai dažnai serga žmonės, dirbantys fizinį ir protinį darbą. Įvairūs psichologiniai sutrikimai, įtampa, bloga psichinė ir emocinė sveikata yra lėtinių nugaros skausmų rizikos veiksniai. Be to, keičiasi ir skausmo supratimas. Tai kur kas sudėtingesnis procesas nei manyta anksčiau. Skausmo suvokimas priklauso ne tik nuo tam tikru momentu jaučiamo impulso iš pažeidimo vietos, bet ir nuo nervų sistemos pakitimų, atsiradusių dėl anksčiau patirto skausmo. Taigi, skiriasi nocicepcinis (sukeltas audinių pažeidimo) ir neuropatinis (sukeltas nervų sistemos pažeidimo) skausmas, nes pastarajam ypač būdingi specifiniai fenomenai ir mechanizmai, kuriuos koreguoti padeda kompleksiškai parinktas medikamentinis gydymas. Dėl perdėto dėmesio skausmo pojūčiui, psichologinio streso, depresijos požymių pakinta tarpusavio ryšiai su artimaisiais, visuomene, vystosi vadinamasis lėtinio skausmo elgesio sindromas. Žmogus ima susitaikyti su tuo, kad jis ligonis, būdamas ilgai nedarbingas, pagaliau tampa neįgalus.
Kaip išsivaduoti nuo skausmo?
Nugaros skausmus sukelia trys pagrindinės patologinės būklės: pirmoji – tarpslankstelinių diskų degeneraciniai pakitimai, antroji – tarpslankstelinių sąnarių, vadinamų facetine jungtimi patologija, trečioji – stuburo kanalo susiaurėjimas – stenozė, kuris gali būti įgimtas arba įgytas.
Daugiau nei 90 proc. sergančiųjų galima sėkmingai gydyti neoperuojant, svarbiausia – tinkamas ir individualus gydymas tinkamu laiku. Kruopštus neurologinis apžiūrėjimas ir reikiamų diagnostinių tyrimų bei procedūrų parinkimas padeda nustatyti vyraujančią patologijos grandį ir taikyti individualų kompleksinį gydymo kursą. Ypač svarbu ankstyva fizinė mankšta ir kineziterapija bei aktyvi paciento reakcija – trumpalaikis dviejų dienų lovos režimas ūminio strėnų skausmo atveju daug
efektyvesnis negu pailgintas. Efektyvi skausmo kontrolė padeda greičiau atgauti sutrikusias funkcijas ir darbingumą. Tyrimai lėtinio skausmo atvejais parodė, kad pacientui nedirbant vienerius metus tikimybė grįžti į darbą sumažėja iki 20–40 proc., o po dvejų metų tokios tikimybės nebelieka. Šiuo metu yra labai didelis nuskausminamųjų, antiuždegiminių, raumenis atpalaiduojančių ir kitų vaistų nuo neuropatinio skausmo pasirinkimas, naudojamos naujos fizioterapinio gydymo technologijos.
Kas yra stuburo disko išvarža?
Disko išvaržos atsiradimas dažniausiai yra susijęs su priverstine kūno padėtimi, kurioje žmogus turi dirbti, sunkaus daikto pakėlimu. Tai staigus, labai stiprus juosmeninis kryžmens skausmas, nors liga gali prasidėti ir ne ūmiai, skausmai atsirasti iš lėto ir laipsniškai intensyvėti. 95 proc. atvejų disko išvaržos būna tarp 4-o ir 5 – juosmeninio ir 1-o kryžmeninio slankstelių. Skausmų išplitimo sritis ir intensyvumas priklauso nuo disko išvaržos vietos, spaudimo į nervinę šaknelę, nugaros smegenų maišą bei kraujagysles laipsnio. Jei skauda ir kartu nusilpsta pėdų jėga, susilpnėja paviršinis jutimas tarpvietės srityje, sutrinka šlapinimasis arba tuštinimasis – būtina skubi neurologo, neurochirurgo konsultacija dėl operacinio gydymo.
Facetinės jungties sindromo atveju jaučiamas šlaunies ir sėdmens skausmas (skausmai virš kelio sąnario dažnai yra mėšlungio pobūdžio), vargina apatinės nugaros dalies sustingimas, ypač rytais ir nejudant. Facetiniai skausmai dažniausiai yra lėtiniai skausmai, atsirandantys stuburo judesių, ypač tempiančių sąnario kapsulę, metu. Stuburo kanalo stenozė dažniausiai pasireiškia protarpinio neurogeninio šlubumo sindromu, kai esant nugaros smegenų disfunkcijai progresuoja kojų silpnumas, stiprėjantis vaikštant, ir išnykstantis ilsintis.
Gydantis juk svarbu ir paties paciento noras greičiau pasveikti?
Taip, be jokios abejonės. Labai svarbi gydomojo proceso dalis – pacientų mokymas. Tai informacija apie skausmų kilmę, saugius judesius, profesijos įtaką, taisyklingos laikysenos svarbą, stuburo higieną, rūkymo ir antsvorio žalą, būtinumą stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, nes ortopedijos korsetai neapsaugo nuo juosmens skausmų pasikartojimo. Masažas taip pat yra pasyvus metodas ir veiksmingesnis tada, kai išryškėja minkštųjų audinių – raumenų, raiščių problemos. Vaistų blokados, manualinė terapija, akupunktūra – visa tai individualiai parinkus gali duoti teigiamą rezultatą. Lėtinio skausmo atveju labai reikalinga ir psichologo pagalba. Chirurginis gydymas vadinamas „paskutinės vilties“ gydymu, jo sėkmė taip pat priklauso nuo taikyto konservatyvaus gydymo, tinkamo pasiruošimo operacijai, racionalaus įvertinimo, kad operacija būtina.
Eglė Bugenytė