Kodėl svarbu ieškoti tikslaus infekcijos sukėlėjo

Visai neseniai vienas dermatovenerologas skundėsi kolegai, kad nebegali pacientui išgydyti diagnozuoto sifilio. Gydytojas jau skiria trečius antibiotikus ir nėra tikras, ar pavyks susidoroti su lytiškai plintančia sifilio bakterija, nes pirmieji du antibiotikai pacientui nepadėjo. Apie besaikį antibiotikų vartojimą ir besiformuojantį katastrofišką atsparumą jiems įspėja mokslininkai įvairiose konferencijose. Tačiau antibiotikų populiarumas ir suvartojimo mastai – nekinta.

Apie tai, kodėl antibiotikai tampa neveiksmingi ir kaip padidinti jų vartojimo tikslingumą, pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laboratorinės medicinos klinikos vadove, Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos Ekspertų kolegijos pirmininke, prof. Astra Vitkauskiene.

Pasaulyje apie 50 proc. visų suvartojamų vaistų sudaro antibiotikai. Dėl kokių priežasčių yra toks populiarus antibiotikų vartojimas ir ar visada jie skiriami tikslingai?

Gana dažnai antibiotikai skiriami nepagrįstai, vadovaujantis neteisingu principu – blogiau nebus. Žiniasklaidos dėmesys, neretai ir žurnalistų „medicinos specialistų“ vertinimai paciento skundo atveju, taip pat baimė suklysti, skatina gydytojus paskirti antibiotikus tik įtariant infekcinį susirgimą, nors visai neturint rimto pagrindo – pagrindimo, kad konkrečiu atveju už infekcinį susirgimą yra atsakinga bakterija.

Vis daugiau atvejų, kai net paprastą slogą ar gerklės skausmą šeimos gydytojai gydo skirdami antibiotikus. Kokius tyrimus reikėtų atlikti, norint įsitikinti, ar būtinas antibiotikas?

Visais atvejais pirmiausia reikia įvertinti objektyviai – atlikti bent elementariausius laboratorinius tyrimus – bendrą kraujo tyrimą (įvertinti leukocitų ir neutrofilų pokyčius) ir C reaktyvinį baltymą, kuris leidžia diferencijuoti virusinę infekciją nuo bakterinės.

Bakterinės kilmės infekcijoms būdingi aukšti uždegiminiai rodikliai, kraujo formulės nuokrypis į kairę. Negalint atmesti bakterinės kilmės uždegimo, prieš skiriant antibiotikus, būtina paimti mikrobiologinį pasėlį nuo tonzilių ar ryklės sienelės, esant įtarimui - sinusito – iš nosiaryklės. Identifikuotas infekcinio susirgimo sukėlėjas ir nustatytas jo jautrumas antibiotikams leis paskirti tinkamus antibiotikus ar koreguoti jau paskirtus.

Nereikia pamiršti, kad mikrobiologinio tyrimo atsakymas, kuomet neišauginamas joks kliniškai svarbus bakterinis sukėlėjas, taip pat yra vertingas rezultatas. Jeigu medžiaga tyrimui paimta iš įtariamo infekcijos židinio ir ne vartojant antibiotikų, tuomet tai leidžia gydytojams paneigti bakterinės kilmės infekciją, neskirti antibiotikų arba jau paskirtus – nutraukti.

Dažnėja atvejai, kai skiriamas vienas antibiotikas po kito, tačiau jie yra neveiksmingi. Kodėl taip nutinka, kad vaistai tampa nebe vaistais, o nuodais?

Kiekvienas vaistas turi savo veikimo sritį, todėl bet kuris vaistas, vartojamas ne pagal indikacijas, tampa nebe naudingas, o žalingas.

Gydant antibiotikais negaunamas norimas rezultatas dėl kelių priežasčių. Antibiotikai gana dažnai skiriami gydyti virusų sukeltoms infekcijoms, nors jiems neturi jokio poveikio. Tokiu atveju bereikalingai naikinama sergančiojo nosiaryklės ar žarnyno mikroflora, sutrinka normalios mikrofloros pusiausvyra ir tarpusavio sąveika. Žuvus bakterijoms, su kuriomis pacientas gyveno simbiozėje, atveriami keliai patogeniškesnių bakterijų, atsparių skiriamam antibiotikui, invazijai ir jau bakterinės infekcijos išsivystymui.

Kita svarbi priežastis – kuomet sergant bakterine infekcija, nenustačius sukėlėjo, paskiriamas antibiotikas, kuriam bakterija yra atspari. Labai svarbu įsitikinti, ar skiriamas vaistas veikia bakteriją konkrečiu atveju.

Kokie yra dažniausi viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai? Kokią veiksmingą kovą su jais matote?

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos užima svarbią vietą infekcinių ligų tarpe. Kaip skelbia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys – kasmet 1000 gyventojų tenka apie 180 viršutinių kvėpavimo takų infekcijų susirgimų atvejų Lietuvoje. Tačiau visai nereiškia, kad kiekvienu atveju gydymui turėtų būti skiriami antibiotikai. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas dažniausiai sukelia virusai. Šias infekcijas mes dažnai vadiname tiesiog „peršalimu“. Jų gydymas yra tik simptominis. Galime malšinti gerklės skausmą, mažinti temperatūrą. Būtina skirti daugiau dėmesio profilaktikai: dažnas rankų plovimas ypač sezono metu, vengimas masinių susibūrimo vietų ir t.t.

Kodėl kai kurie medikai ragina atlikti mikrobiologinius tyrimus ir ieškoti tikslaus infekcijos sukėlėjo? Kokią naudą duotų geresnė mikrobiologinė diagnostika?

Nustatytas infekcijos sukėlėjas ir  jautrumas vaistams leidžia gydytojui pasirinkti paties siauriausio spektro, geriausiai išskirtą sukėlėją veikiantį antibiotiką konkrečiu atveju ir leidžia sąlyginai jaustis saugiai. Kadangi infekcinio proceso eiga priklauso ir nuo sukėlėjo, ir nuo skiriamo vaisto, ir nuo makroorganizmo gynybinių apsauginių funkcijų, progresuojant infekciniam procesui ir neturint išskirto sukėlėjo – pagrindimo, kodėl buvo pasirinktas vienoks ar kitoks antibiotikas, visada retrospektyviai atsiras patarėjų, kurie pasakys, ką buvo galima daryti kitaip.

Turint mikrobiologinį pagrindimą, išvengiama bereikalingų spekuliacijų. Taip pat paskyrus racionalų antibakterinį gydymą, kuomet skiriamas siauriausio spektro antibiotikas, geriausiai veikia konkretų sukėlėją ir mažiausiai kitas organizmo bakterijas. Tai leidžia sumažinti šalutinio poveikio tikimybę (pvz., rečiau kyla viduriavimas), neplatinamos atsparios antibiotikams mikroorganizmų padermės.

Kokia praktika skiriant antibiotikus yra Vakarų šalyse? Ar ten taip pat be jokių tyrimų šeimos gydytojai išrašo receptus plataus spektro antibiotikams?

Daugumoje ES šalių gydytojai neįsivaizduoja savo darbo be laboratorijos pagalbos. Mikrobiologinė diagnostika yra neatsiejama bendro komandinio darbo dalis siekiant naudos pacientui. Dažniausiai plataus spektro antibiotikai skiriami tik stacionaruose sunkios būklės pacientams arba turint konkretų, mikrobiologiškai patvirtintą, atvejį.

Kaip manote, dėl kokių priežasčių gydytojai vengia mikrobiologinių tyrimų? Gal jie per daug sudėtingi ir brangūs arba neprieinami?

Tyrimai tikrai prieinami, tik reikia gydytojams pajusti šio tyrimo vertę ir naudą. Ne paslaptis, kad gydytojų netenkina mikrobiologinio tyrimo atsakymo laikas – tyrimo atlikimo trukmė. Jeigu nebus pasiekta, kad vieną dieną paėmus mikrobiologinį pasėlį, kitą dieną jau bus žinomi bent preliminarūs tyrimo rezultatai, o dar po paros ir antibiotikograma, tyrimų ir toliau bus vengiama. Rezultatai iš laboratorijos turi pasiekti gydytojus, kol šių rezultatų jiems dar reikia, kol dar galima jais remiantis kažką keisti pacientų gydymo plane. Jeigu gaunami tyrimų rezultatai retrospektyviai, tuomet jie atrodo ir brangūs, ir nenaudingi.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, prof. Sauliaus Čaplinsko komentaras:

Bakterijų atsparumas vaistams – tai visuomenės sveikatos iššūkis ir šio amžiaus problema, dėl kurios gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti. Mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Vienas šios problemos sprendimo būdų – tikslesnė diagnostika, medikų ir visuomenės švietimas apie racionalų antibiotikų vartojimą.

Apie pusę visų pasaulyje pagaminamų antibiotikų sunaudojama gyvulininkystėje. Maždaug pusė antibiotikų gydymo įstaigose skiriami be reikalo arba netinkamai. Netinkamai žmonių gydymui, veterinarijoje, maisto produktų gamyboje naudojami antimikrobiniai preparatai skatina atsparių antibiotikams mikroorganizmų plitimą, todėl ligos tampa sunkiau įveikiamos, vystosi komplikacijos.

Kasmet vien tik Europos Sąjungoje daugiau nei 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, sukeliamų antibiotikams atsparių bakterijų, plintančių daugiausia gydymo įstaigose. Kasmet pasaulyje registruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. Didėja sifilio, gonorėjos ir šigeliozės sukėlėjų atsparumas.

2011 m. spalį „Baltijos tyrimų“ Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai, dažniausiai nepasitarę su gydytoju, vartoja antibiotikus susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys.

ES atlikti tyrimai parodė, kad 53 proc. europiečių mano, jog antibiotikai naikina virusus, 47 proc. – kad jie padeda peršalus ir sergant gripu. Tačiau antibiotikai neįveikia virusų ir nepadeda susirgus peršalimo ligomis ir gripu, jie skiriami, kai paciento ligą sukelia bakterijos. Gydant infekcines ligas antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami tikslingai, tinkamai parenkami, nustatomas dozavimas ir gydymo trukmė.

Medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ laboratorijos vedėjos, gydytojos Birutės Tarutienės patarimai, kaip vartoti antibiotikus atsakingai:

Daug infekcijų yra valdomos skiepais, tad reikėtų nebijoti skiepų ir pasiskiepyti.

Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, arba tiesiog pakilus temperatūrai. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.

Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, parduodamus be recepto.

Reikalaukite savo šeimos gydytojo, kad jis skirtų antibiotikus tik atlikęs būtinus bendro kraujo ir C reaktyvaus baltymo tyrimus. Taip pat paprašykite gydytojo paimti mėginius mikrobiologiniams tyrimams, kad būtų skiriami ne plataus vartojimo, o padedantys įveikti konkrečią infekciją antibiotikai.

Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų ir nenutraukite jų vartojimo, jei pasijutote geriau – išgerkite visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą.

Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui. Vaistai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija